- Skaitėte paskaitą Investuotojų forumo, „European Business Network“, Nyderlandų ambasados ir „Ernst & Young” organizuotoje konferencijoje apie tvaraus augimo verslo modelių būtinybę. Gal galite trumpai nusakyti, kokia buvo pagrindinė Jūsų pranešimo mintis?
- Labai džiaugiuosi, kad esu Nyderlandų ambasados pakviestas į Lietuvą. Kodėl? Manau, kad turime rūpintis tuo, kas vyksta su mūsų planeta: klimato, energetikos pokyčiai, žmogaus teisių klausimai. Tai turi rūpėti visiems.
Svarbus klausimas – kaip įmonės gali prisidėti prie globalių problemų sprendimo. Būtina, kad įmonės keistų savo strategiją. Manau, kad kalbant šia tema visada svarbu verslumas ir išradingumas. Būtinos inovacijos, nes be jų niekada nepasieksi savo tikslų, ir tvarumas.
Yra daug tarpvyriausybinių bandymų pasiekti tam tikrus globalius tikslus, tačiau jie niekada nebus pasiekti be stipraus privataus sektoriaus palaikymo.
Aktyviai dalyvauju Olandų tvaraus augimo koalicijos veikloje. Olandijoje įmonės jau supranta savo atsakomybę prieš visuomenę. Galiu pateikti kelis pavyzdžius.
Alaus gamintojas „Heineken“ gamyklose Afrikoje turi strategiją „gamyba iš vietos“. Tai reiškia, kad bendrovė pasiryžusi, jog 2020 m. 60 proc. reikalingos augalinės žaliavos būtų užauginta vietoje. Kodėl? Mažiau transportavimo, mažiau anglies dioksido išmetimo, papildomos galimybės vietos ūkininkams.
Pieno produktų gamintoja „Friesland Campina“ yra aktyvūs teikdami mikrofinansavimą Indonezijos ūkininkams.
Yra daug tokių pavyzdžių. Žinoma, yra daugybė įvairiausių būdų, kaip į įmonės strategiją įpinti tvarumą, bet reikia turėti tam tikrą mąstymą, kad galėtum tai padaryti.
Svarbiausia pripažinti, kad tvarumas yra svarbus šiandien, įtraukti jį į savo strategiją ir kalbėti apie rezultatus.
Suprantu, kad Lietuvoje jau yra iniciatyvų dėl tvarumo, bet visada galima padaryti ir daugiau.
- Kai kalbame apie inovacijas ar tvarumą, dažnai kartu turime kalbėti ir apie investicijas. Vartotojai dažnai tiki, kad už jas tenka sumokėti būtent galutiniam pirkėjui. Ar tvarumo integracija versle nedidina produktų kainos?
- Čia svarbu paminėti tvarumo sampratą. Jei kalbame apie tvarumą įmonėje, tvarumas turi būti ir finansinis – įmonė turi turėti gerą verslo modelį.
Tačiau čia svarbu kalbėti apie verslo modelius. O vartotojai neturi pamiršti, kad jie lygiai taip pat moka ir už tuos produktus, kurie teršia gamtą.
Manau, kad viskas priklauso nuo geros verslo strategijos ir jos įgyvendinimo gaminant produktus ar teikiant paslaugą. Yra pakankamai įrodymų, kad tvarumo įtraukimas į verslo modelį gali būti pelningas.
Be to, esu įsitikinęs, kad tos įmonės, kurios nenori būti aktyvios tvarumo klausimais, pralošia ilguoju laikotarpiu. Kodėl? Pavyzdžiui, konferencijoje kalbėjome apie viešuosius pirkimus: jei negali parodyti savo efektyvios strategijos, laimėti konkursuose taps sunkiau ir sunkiau. Bent taip yra mano šalyje.
Taip pat galima matyti, kad keičiasi vartotojai. Nežinau, kokia situacija yra Lietuvoje, bet aš pastebėjau, kad mano šalyje, jei kompanijas persekioja vaikų išnaudojimo šleifas, jos yra viešumoje labai kritikuojamos.
Kitas atvejis - kavinių tinklas „Starbucks“ Didžiojoje Britanijoje buvo pasmerktas, kad vengia mokėti mokesčius. Dabar galima matyti, kad bendrovė susiduria su sunkumais. Yra daugybė pavyzdžių, kurie parodo tvarumo teigiamas savybes.
Kitas svarbus elementas – jaunoji karta. Olandijoje gali matyti vis daugiau ir daugiau jaunų žmonių, kurie renkasi įmones, kurios turi tvarumo strategiją. Jiems rūpi, kas nutiks planetai, kokia laukia ateitis jų ir jų vaikų.
Manau, kad turime būti sąžiningi, bet laikas bėga ir jo turime vis mažiau. Jau dabar galima matyti tiek daug aplinkos apsaugos, žmogaus teisių rizikų, todėl turime dirbti geriau. Jauni žmonės tai jau supranta ir dėl to jie renkasi tvarumą integravusias įmones.
- Ar tvarumas nėra tik rinkodaros priemonė įmonėms?
- Žinoma, viešieji ryšiai yra tvarumo dalis, bet tai yra tik pasekmės tų dalykų, kuriuos darai gerai. Jeigu tvarumą matysi tik kaip galimybę pasireklamuoti, tada tai nėra tikrasis tvarumas, nes šiuo klausimu turi būti kalbama nuoširdžiai.
- Kokią įtaką įmonės tvarumui turi valdžia?
- Manau, kad visi turi būti aktyvūs šiuo klausimu. Ir tai apima tiek valdžią, tiek verslus, tiek nevyriausybines organizacijas, tiek švietimo įstaigas, universitetus.
Kalbant apie valdžios įtaką, ši turi sukurti vietos, kad įmonės galėtų tvariai augti. Taigi, reikia apgalvoti įstatyminę bazę, ar yra pakankamai vietos privačioms iniciatyvoms.
Antra, valdžia gali būti kontaktų kūrimo partnere. Olandijoje turime posakį, kad norint turėti ekonomiką, kurią veda inovacijos ir tvarumas, privalomas valdžios, verslo ir mokslo institucijų bendradarbiavimas.
Trečias vaidmuo, kurį gali atlikti valdžia, – finansinis. Kai kurios naujovės gali būti neįgyvendinamos, nes yra per brangios privačioms įmonėms, sakykime, fundamentalūs tyrimai ar panašiai. Tokiu atveju valdžia gali prisidėti prie to, kad būtų nubrėžiami nauji tikslai ar įžvalgos.
Ketvirtas vaidmuo – teisinis reguliavimas.
Olandijoje esame stiprūs žemės ūkio produktų gamyboje, chemijos pramonėje, kūrybinėse industrijose. Ir visuose šiuose sektoriuose gali pamatyti, kad anksčiau išvardyti sektoriai dirba kartu.
Manau, kad labai svarbu, jog valdžia prisiimtų atsakomybę ir bendradarbiautų su kitais, kad pasiektų geresnius tvaraus augimo rezultatus.
- Iš šalies atrodo, kad Europoje tvariam augimui teikiama daugiau reikšmės nei, pavyzdžiui, Kinijoje. Ar Europos įmonės nenukentės konkurencingumu Azijai, jei per daug dėmesio ir investicijų skirs tvariam augimui?
- Savo prezentaciją konferencijoje pradėjau savo patirtimi Japonijoje, Singapūre ir Kinijoje. Kai buvau Japonijoje, įmonės visada pabrėždavo savo vertybes, o tvarumas dažniausiai pakliūdavo tarp jų. Taip pat pastebėjau, kad tvarų augimą jie supranta kaip vieną iš verslo augimo priežasčių.
Pietų Korėja prieš šešerius metus buvo viena iš vargingiausių valstybių, šiandien šalis yra labai konkurencinga su stipriomis kompanijomis. Bet ši šalis taip pat renkasi ekologiško augimo strategiją (angl. green growth).
Kinijoje – vaizdas įvairus, bet taip pat gali matyti, kad ten galvojama apie oro užterštumą, protestuojama dėl vandens kokybės.
Taigi, galima matyti, kad Azijoje taip pat skiriama daug dėmesio tvarumui.
Sutinku, kad Europa yra priešakyje tvarumo klausimu. Manau, kad iššūkis Europoje – įrodyti įmonėms, kad ekonominės sėkmės galima pasiekti pasirinkus tvaraus augimo verslo modelį.
- Paminėjote atsinaujinančius energijos šaltinius. Kai kurios Europos šalys, tarp jų ir Lietuva, jau nukentėjo nuo saulės elektrinių bumo. Tai kur tvarumas ir nauda vartotojui šiuo atveju, kai norint gamtai draugiškos energetikos tenka mokėti daug daugiau už ją?
- Pasakyčiau tai, kad gyvename pasikeitimų periode. Kai kalbame tradiciškai, kalbame apie naftą ir anglis, vėliau pradėjome kalbėti apie atsinaujinančius energijos išteklius. Suprantu Jūsų pastabą dėl atsinaujinančių energetikos išteklių verslo modelio. Lankiausi didelėje įmonėje Ispanijoje, kuri gamina energiją saulės elementais. Paklausus, koks jų verslo modelis supratau, kad jie labai priklausomi nuo valdžios subsidijų. Vokietijoje žmonės taip pat turi mokėti už tai ir ten galima matyti atsinaujinančių išteklių gaminamos energijos perteklių. Taigi, turime galvoti apie verslo modelį, kuris veiktų su atsinaujinančiais ištekliais.
Sutinku, kad kol kas dar minėtais klausimais bėdų yra, bet esu įsitikinęs, kad jos bus išspręstos.
- Kalbėjome apie konkurencingumą tarp Azijos ir Europos, tačiau šiuo metu vyksta derybos tarp Europos ir JAV dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės. Kai kurių sektorių atstovai baiminasi, kad dėl nevienodo požiūrio į aplinkosaugą, reikalavimų šioje sferoje, pasirašius laisvos prekybos sutartį kai kurios Europos įmonės gali prarasti konkurencingumą JAV įmonių atžvilgiu. Ką Jūs manote šiuo klausimu?
- Kai rašiau savo doktorantūros darbą, lyginau JAV ir Didžiosios Britanijos aplinkosaugos reikalavimus. Žinoma, tai buvo prieš maždaug dvidešimt metų, bet mano išvados buvo, kad iš tiesų JAV standartai yra aukštesni nei Didžiosios Britanijos, tačiau rezultatai buvo vienodi. Kaip taip išėjo? JAV turėjo aukštesnius reikalavimus, bet įmonės bandė tuos reikalavimus blokuoti teisinėmis priemonėmis, o Didžiosios Britanijos įmonės priėmė reikalavimus taip, kaip parašyta.
Be to, JAV buvo priešakyje mažinant automobilių išmetamo anglies dioksido reikalavimus. Pavyzdžiui, Kalifornijoje reikalavimai labai aukšti. Taigi, nėra vien juodos ar baltos spalvos. Tikiu, kad tiek Europa, tiek JAV dirbs kartu, kad nustatytų ir susitartų dėl bendrų standartų.
- Grįžtant prie tvaraus augimo strategijos įmonėse, atrodo, kad ją integruoti į verslo modelį lengviau didelėms įmonėms, o mažosios to gali negalėti padaryti dėl laisvų lėšų trūkumo.
- Kalbant apie mažas ir vidutines įmones, Olandijoje yra sukurtas instrumentas, kuriuo tokios įmonės gali gauti naudos iš mokslo centrų ir universitetų.
Kitas sprendimas – nedidelės įmonės gali kooperuotis ir veikti kartu: generuoti idėjas visam sektoriui.
Pavyzdžiui, paimkime olandų ūkininkus. Esame antri pasaulyje pagal žemės ūkio produkcijos eksportą pasaulyje. Kadangi ūkininkai veikia individualiai, kyla klausimas – kodėl. Tačiau Olandijoje visi šie ūkininkai veikia per kooperatyvus. O kooperatyvai dirba su žemės ūkio universitetais. Taip pat turėjome žemės nuosavybės įstatymų pakeitimų. Prie viso to dar prisidėjo ūkininkų globalus mąstymas.
Manau, kad jei ir Lietuvoje vidutinės ir smulkiosios įmonės dirbs kartu, jos pasieks daug.
