Pabaigusi vadybos studijas universitete sostinės gyventoja įsidarbino banke. Pastovios pajamos, prestižinė specialybė, puiki šeima – viskas atrodė tobula, tačiau V. Graliauskienės viduje buvo neramu. Moteris jautė, kaip kiekvieną dieną sėdėjimas darbe prieš kompiuterio ekraną ją vis labiau slegia.
„Iš pradžių viskas atrodė labai įdomu“, – apie karjeros pradžią banke pasakojo gyvenimą visiškai pakeitusi moteris.
Vis dėlto vilnietė jautė, kad ją traukia ne darbas su skaičiais ir popieriais. Kaip pasakojo moteris, ją visada domino grožis, kosmetologija. Šia tema ji domėdavosi po darbų: skaitė su grožio industrija susijusią literatūrą, domėjosi naujovėmis kosmetologijos srityje.
Apie savo aistrą grožio industrijai prieš ekonomikos studijas universitete moteris buvo prasitarusi ir savo mamai, tačiau ši nepriėmė kosmetologės karjeros, kaip rimto darbo.
Po maždaug aštuonerių metų banke V. Graliauskienė priėjo rutinišku tapusio darbo liepto galą.
„Tapo labai neįdomu: kompiuterio ekranas, popieriai. Nelaukdavau sekmadienių, nes žinojau, kad vėl bus pirmadienis ir ryte reikės į darbą: vėl popieriai, nieko naujo įdomaus. Man trūko savirealizacijos. Vieną dieną viskas nutrūko“, – atviravo 38 metų moteris.
Sulaukusi 30 metų vilnietė apsisprendė – meta darbą ir pradeda siekti savo išsvajoto tikslo. Taip V. Graliauskienė įstojo į kolegiją, kur trejus metus mokėsi kosmetologijos paslapčių.
„Apsispręsti labai padėjo šeimos palaikymas. Vyras labai prisidėjo prie mano sprendimo, nes jis matė nelaimingą, nepatenkiną žmoną. Paskatino pagalvoti, ką iš tiesų norėčiau daryti“, – pasakojo pašnekovė.
Šiuo metu grožio saloną „La Vie“ Vilniuje turinčios verslininkės gyvenimas pasikeitė kardinaliai: ji nesirinko vakare vykstančių kursų, kuriuos galėtų lankyti po darbo. Ji nėrė į dienines kolegijos studijas.
„Pirmais metais mokiausi vien teoriją, tačiau jau nuo antrų metų prasidėjo daug praktikos“, – dar vienų studijų metus prisiminė vilnietė.
Pabaigusi studijas moteris iškart puolė dirbti kosmetologijos kabinetuose, salonuose.
„Norėjau pasitikrinti, kaip man sekasi, ar sugebėsiu. Tačiau visą laiką turėjau savo grožio salono viziją“, – prisiminė pašnekovė.
Moteriai prireikė beveik aštuonerių metų, kol paliktas darbo stalas banke virto jos nuosavu grožio salonu. Kaip teigė pašnekovė, investicijų reikėjo nemažai – ji pati įsigijo patalpas, visą įrangą.
„Yra posakis – susirask mėgiamą darbą ir tau nereikės gyvenime dirbti nė vienos dienos. Praktiškai taip ir jaučiuosi. Jaučiuosi, kad esu savo vietoje, būtent ten, kur save ir įsivaizdavau“, – prisipažino pašnekovė.
V. Graliauskienė pati savo salone kosmetologe dirba kas antrą dieną. Be dar vienos kosmetologės moteris jau įdarbino ir dar porą kirpėjų, manikiūrininkių, visažistę.
