„Vilniaus taupomajai kasai“ nurodyta riboti paskolų sumas ir keisti palūkanas

Lietuvos bankas susirūpino „Vilniaus taupomosios kasos“ finansais. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos sprendimas „Vilniaus taupomajai kasai“ nėra toks griežtas, kaip ketvirtadienį licencijos netekusiai „Švyturio taupomajai kasai“.

„Lietuvos banko Priežiūros tarnyba, remdamasi Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) atliktu „Vilniaus taupomosios kasos“ veiklos vertinimu, davė kredito unijai raštiškus nurodymus apriboti skolinimo sandorių sumą ir indėlių palūkanų normas. LCKU atlikto vertinimo metu buvo nustatyta, kad ši kredito unija kreditavimo veiklą vykdo tinkamai nevertindama iš sudaromų ir sudarytų skolinimo sandorių atsirandančios rizikos, t. y., sudarydama sandorius, nepakankamai įsitikina, ar kliento finansinė ir ekonominė būklė leidžia tikėtis, kad jis tinkamai įvykdys sutartinius įsipareigojimus. Atsižvelgiant į šiuos ir kitus trūkumus, kredito unijai nurodyta nesudaryti skolinimo sandorių, kurių suma didesnė nei 30 tūkst. Lt, o indėlių, priimamų iš neprofesionalių rinkos dalyvių, palūkanų normas unija privalės nustatyti atsižvelgdama į rinkos vidurkį“, - praneša Lietuvos bankas.

Centrinis šalies bankas „Vilniaus taupomajai kasai“ pavedė minėtus nurodymus vykdyti laikinai, kol bus atliktas kredito unijos inspektavimas ir Lietuvos banke įvertinti šio inspektavimo rezultatai, bet ne ilgiau kaip iki 2013 m. birželio 1 d.

LCKU prižiūrės, kaip „Vilniaus taupomoji kasa“ taisys veiklos trūkumus

Lietuvos banko sprendimas dėl laikinų poveikio priemonių kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ – logiškas žingsnis, teigia Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU). LCKU tikisi, kad po šio Lietuvos banko sprendimo „Vilniaus taupomoji kasa“ operatyviai imsis priemonių veiklos rodikliams stabilizuoti.

„Tikime, kad po šio Lietuvos banko sprendimo kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ imsis sprendimų, kurie pagerintų šios unijos finansinius rodiklius. Ši kredito unija prieš savaitę pristatė veiklos trūkumų šalinimo planą, dalį trūkumų jau sugebėjo pašalinti. Kartu su Lietuvos banku stebėsime, kaip unija įgyvendina šį planą. Didesnių ar mažesnių veiklos trūkumų galima atrasti kiekvienoje kredito įstaigoje, tiek kredito unijose, tiek bankuose, tačiau trūkumus reikia operatyviai spręsti, o į LCKU teikiamas pastabas ir rekomendacijas atsižvelgti nelaukiant rinkos priežiūros institucijos sprendimų“, – teigė LCKU valdybos pirmininkas Fortunatas Dirginčius.

Po keleto LCKU „Vilniaus taupomosios kasos“ atliktų patikrinimų, LCKU valdybos ir LCKU Stabilizacijos fondo komisija nusprendė konsultuotis su Lietuvos banku, kuris pateiktos informacijos pagrindu ir priėmė šiandieninį sprendimą dėl laikinų poveikio priemonių „Vilniaus taupomajai kasai“.

„Šis Lietuvos banko sprendimas, priimtas remiantis LCKU atliktos veiklos tikrinimo ataskaita, rodo, kad LCKU kredito unijų sistema yra pajėgi efektyviai stebėti unijų veiklas. LCKU nėra rinkos priežiūros institucija – net ir nustatę veiklos trūkumų, mes negalime pritaikyti poveikio priemonių. Tokiais atvejais galime tik atkreipti dėmesį ir unijos vadovybei rekomenduoti sprendimus, konsultuoti, kaip pašalinti veiklos trūkumus. Todėl ateityje sieksime, kad Kredito unijų įstatymas būtų papildytas, LCKU suteikiant daugiau atsakomybės ir galių vykdant jai priklausančių kredito unijų veiklos priežiūrą“, – sakė Fortunatas Dirginčius.

Nors „Vilniaus taupomoji kasa“ yra didžiausia kredito unijų rinkos dalyvė, LCKU vadovai nemano, kad jai pritaikytos poveikio priemonės turės ilgalaikį neigiamą poveikį rinkos stabilumui.

„Nuolat stebime situaciją mums priklausančiose 63 kredito unijose, reguliariai atliekame jų tikrinimus, teikiame rekomendacijas, todėl galime konstatuoti: LCKU kredito unijų sistema veikia stabiliai, o bendri sistemos likvidumo ir kapitalo pakankamumo rodikliai viršija reikalaujamus normatyvus“, – konstatavo LCKU valdybos pirmininkas.

2012 m. lapkričio mėn. duomenimis, bendras LCKU priklausančių kredito unijų likvidumo rodiklis sudaro 44,42 proc. (reikalaujamas ne mažesnis kaip 30 proc.), kapitalo pakankamumo rodiklis – 19,8 proc. (reikalaujamas ne mažesnis kaip 13 proc.).