Vilniaus šilumos ūkį finansuoti siūlosi Pasaulio bankas

Didžiausios Lietuvoje šilumos tiekimo įmonės - Vilniaus šilumos tinklų modernizavimą, kuris kainuos 240 mln. litų ir truks 3 metus, finansuoti veržiasi Pasaulio ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankai.
Finansuojant Pasaulio bankui jau atlikta Vilniaus šilumos ūkio pertvarkymo studija, kurios esmė - orientuoti šilumos tiekėją į vartotoją, ketvirtadienį rašo dienraštis "Lietuvos rytas".

Pagal Pasaulio banko finansuotą studiją Vilniuje numatyta renovuoti šilumos šaltinius, skirstomuosius tinklus ir gyventojų šilumos tiekimo sistemas, likviduojant grupines boilerines.

Pasak banko vyriausiojo energetikos specialisto Garrio Stugginso (Gario Stuginso), Pasaulio bankas ketina kreiptis į Pasaulinį aplinkos apsaugos fondą, kad projektui įgyvendinti būtų suteikta 40 mln. litų negrąžintina paskola.

Jei bankui būtų patikėta finansuoti projektą, jis siūlytų savivaldybei šilumos tiekimo įmonę valdyti koncesijos būdu. Pirmuosius dvejus metus projektui turėtų būti taikomas valstybinis finansavimas, o vėliau - privataus investuotojo lėšos.

Gauti valstybės garantiją Vilniaus šilumos tinklams galimybių yra mažai, nes beveik pasibaigę valstybės skolinimosi limitai. Todėl Vilniaus valdžia kreipėsi į Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką (ERPB), ieškodama alternatyvių finansavimo variantų.

ERPB gali finansuoti nedelsiant reikalingus atlikti darbus, kurių vertė - apie 80 mln. litų, be valstybės garantijų. Valstybės garantijų reikėtų likusiems darbams. ERPB taip pat turi galimybių suteikti dalį lėšų negrąžintinai.

Vilniaus savivaldybės Energetikos ir ūkio departamento vadovo Virginijaus Dastiko teigimu, šilumos ūkio pertvarkymo finansavimo šaltinius savivaldybei turės pasiūlyti konsultantas. Šiuo metu vyksta konsultanto atrankos konkursas. Pasiūlymus pretendentai turi pateikti iki gruodžio 6 dienos.

Konkurso dokumentus įsigijo net 24 bendrovės.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Naujienos

G. Nausėda: norintieji emigruoti į Jungtinę Karalystę turėtų susirūpinti

Ekonomistai sako, kad Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos planas gali apsunkinti prekybos ryšius. Keisis ir darbo emigrantų sąlygos.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas D. Tuskas T. May kalbą laiko „tikroviškesne“ (3)

Europos Sąjungos šalių vadovų tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį pasakė, kad britų premjerės Theresos May kalba apie vadinamąjį „Brexit“ – šalies pasitraukimą iš Europos Sąjungos, buvo „bent realistiškesnė“ apie tai, ko nori Londonas.

Persidirbdamas darbuotojas kenkia ne tik sau, bet ir darbdaviui (8)

Tyrimais nustatyta, kad žmonės, kurie nepersidirba, sėkmingiau kopia karjeros laiptais ir yra dažniau įvertinami premijomis. Kodėl dirbti pernelyg daug nėra gerai, portale bbc.com aptaria apžvalgininkas Markas Johansonas.

Bankus ketinama įpareigoti stebėti politikų ir jų aplinkos finansinius srautus (7)

Seimas ketina spręsti dėl įpareigojimo bankams stebėti politikoje dalyvaujančių asmenų ir jų aplinkos - šeimos narių, artimųjų bei pagalbininkų finansinius srautus. To reikalauja Europos Sąjungos (ES) direktyvos, kurias į savo teisę Lietuva turi perkelti ne vėliau kaip 2018 metais.

Th. May: „Brexit" turi reikšti daugybės iš Europos atvykstančių žmonių kontrolę atnaujinta (22)

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May antradienį pareiškė, kad jos šalis pasitrauks iš Europos Sąjungos bendrosios rinkos, kad galėtų apriboti imigraciją visiškai atsiskirdama nuo Bendrijos, tačiau sprendimą dėl galutinės sutarties priims parlamentas.