Taip R. Varanauskas atsakė į „Vilniaus prekybos“ valdybos pirmininkės Raimondos Kižienės nuogąstavimus apie emigraciją ir prastą demografinę padėtį.

„Demografinių ir emigracijos klausimų nesprendimas vis tiek palieka spragas, su kuriomis susidursime“, – sakė ji.

Savo ruožtu R. Varanauskas atsakė, kad: „Kaip verslas, mes taip pat turime spręsti šiuos klausimus. Manau, kad mes irgi turime keisti požiūrį“.

MMA Lietuvoje šiuo metu siekia 380 eurų iki mokesčių. Tiek arba mažiau uždirba 255 tūkst. šalies gyventojų, rodo „Sodros“ duomenys.

Apie tai, kad migracijos klausimų sprendimas, demografinės problemos bus esminis ateinančių ketverių metų darbas valdžiai, diskusijoje kalbėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.

„Po 2022 metų Lietuvos darbo rinką papildys tik 23–25 tūkst. naujų žmonių. Tai rodo, kad perspektyva tiek atlyginimų augimui, tiek investicijoms yra labai didelis klausimas. Kaip Lietuva toliau augs?“ – svarstė jis.

Atsakomybė – ir verslininkams

Po SEB banko organizuotos diskusijos ekonomistas Gitanas Nausėda DELFI sakė, kad atsakomybė dėl emigracijos yra abipusė.

„Atlyginimų augimas, viena vertus, yra valdžios politikos rezultatas. Antra vertus, akivaizdu – kad atlyginimus didžiąja dalimi Lietuvoje moka privatus verslas“, – aiškino jis.

G. Nausėda teigė, kad verslas visada turi pasiteisinimą, kad moka tokius atlyginimus, kokius diktuoja rinka.

„Tačiau kaip matėme diskusijos metu: kai kurie verslininkai tai gali daryti, užbėgdami į priekį, suteikdami didesnį svorį tokiems dalykams, kaip darbuotojų motyvacija, noras pritraukti geriausius, noras suformuoti personalą, kuris dirbtų efektyviai, būtų patenkintas savo darbu ir darbo sąlygomis ir tada jie patys laimėtų kaip verslininkai“, – sakė jis.

Gitanas Nausėda

SEB banko prezidento patarėjas atkreipė dėmesį į tai, kad čia susiduria vadinamasis nuogas žiūrėjimas į darbo užmokestį kaip į sąnaudų elementą, kurį reikia kaip įmanoma labiau minimizuoti ir į darbo užmokestį kaip į motyvacinį elementą, kuris duoda gerą darbuotoją, kuris dirba efektyviai.

„Galvoju, kad negalima visko supaprastinti ir sakyti, kad nemokėsiu nė cento daugiau nei diktuoja rinka. Šiandien kai kurie verslininkai savo veiksmais gali išjudinti tą atlyginimų rinką. Padidinę atlyginimus, jie automatiškai lems ir konkurentų reakciją. Jie turės pasitempti, nes priešingu atveju neberas rinkoje darbuotojų“, – sakė G. Nausėda.

Ekonomistas apibendrino, jog valdžia sudaro bendrąsias sąlygas, kurios formuoja ekonominį klimatą, taip pat ir atlyginimų dydį ir investicijų pritraukimą, o verslininkai vis dėlto turėtų suvokti, kad jie taps savo problemų įkaitais, jei į algą žiūrės tik kaip į sąnaudų elementą.

30 proc. pakėlė algas

„Freda“ vadovas R. Varanauskas diskusijos metu sakė, kad pernai savo darbuotojams algas pakėlė 30 proc.

„Šiemet lygiai taip pat kils. Nėra nieko geriau kaip dirbti su protingais žmonėmis. Tai duoda efektą ir galiu drąsiai pasakyti, kad padidėję atlyginimai nepaveikė apatinės pelno-nuostolių ataskaitos eilutės“, – kalbėjo jis.

R. Varanausko manymu, tai ir požiūrio klausimas.

„Gink dieve, kolegų nekritikuoju, ypač aptarnavimo, restoranuose atlyginimų dedamoji dalis yra kitokia. Tačiau mes privalome savo žmonėms mokėti, privalome juos mylėti ir tada turėsime mažiau problemų. Lietuva yra puiki vieta gaminti prekes“, – kalbėjo jis.

Jaučia spaudimą

Tuo metu „Vilniaus prekybos“ vadovė R. Kižienė sakė, kad algos „Maximoje“ pernai kilo 9 proc.

„2017 metais išliks tas pats. Mes labai priklausomi nuo žmogiškųjų išteklių, tai yra didelė įmonė ir konkurencija dėl darbuotojų išlieka. Todėl natūralu, kad auga darbo užmokestis. Kituose sektoriuose lygiai taip pat. Vienas iš būdų yra efektyvinti procesus ir ieškoti būdų (algoms didinti – DELFI)“, – sakė ji.

Ji taip pat teigė, kad šiuo metu pastebi kartų pokytį.

„Dabartiniai paaugliai nebus tie, kurie dirbs 5, 10 ar 20 metų. Jiems reikia greitai, reikia pokyčių, jie nori išbandyti vieną, kitą. Todėl darbdaviai susidurs su problemomis ir tam reikia ruoštis. Žmonės kitaip žiūri į darbą, turi kitas vertybes“, – sakė R. Kižienė.

Robertas Dargis

R. Dargis sakė, kad pramonininkai 2017 metais algas kels 6–8 proc.

„Pramonininkai pastebi, kad esminis veiksnys, lemiantis atlyginimus, yra šalies demografija. Ji daro didžiausią spaudimą didinti atlyginimus. Visos įmonės ir visi sektoriai susiduria su tuo pačiu – nėra žmonių, ką priimti į darbą“, – sakė jis.

Nori ketvirtadaliu didesnės algos

„Rokiškio sūrio“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa pasakojo, kad neseniai apklausė atsakingų skyrių vadovus, kurie valdo savo biudžetus, kad jie pasakytų, kokių atlyginimų nori žmonės.

„Tai tą, ką jie parašė – buvau šokiruotas. Po 20 ar 30 proc. padidėjimo nori. Reikia įvertinti, kad mes pastaruosius 3 metus atlyginimų nekėlėme, nes krizė ir visa kita, bet tokie lūkesčiai. Įmonė tiek padaryti negali, bet manau, kad bent jau mūsų įmonėje jie bus didesni nei 6 proc.“, – sakė jis.

D. Trumpa vėliau pridūrė, kad atlyginimas „Rokiškio sūryje“ yra 940 eurų iki mokesčių.

Dalius Trumpa

„Aprangos“ generalinis direktorius Rimantas Perveneckas pasakojo, jog mažmeninė prekyba susiduria su ypatingai dideliu spaudimu kelti algas.

„Mums reikia daug žmonių, nesame ta verslo sritis, kur mokame didelius atlyginimus. Noras didesnių atlyginimų yra labai didelis, tik galimybės nėra tokios didelės“, – pasakojo jis.

R. Pervenecko teigimu, pradėjo reikštis nauja tendencija, kuri labiau ateina iš Šiaurės Europos – daugelis nenori dirbti aptarnavimo sferoje, nenori lankstytis aptarnauti pirkėją, visi labiau pageidauja sėdėti už darbo stalo, prie kompiuterio.

„Ta tendencija jau akivaizdi Estijoje. Mes tai ypač jaučiame, iš tikrųjų yra problema, kad daug kas nenori dirbti aptarnavimo sferoje. Manau, iššūkių prekyboje pritraukiant darbuotojus tik didės“, – sakė jis.

SEB prognozuoja, kad atlyginimai Lietuvoje 2017 metais augs 6 proc.

Statistikos departamento duomenimis, 2016 metais atlyginimų mediana Lietuvoje buvo 594 eurai – pusė dirbančiųjų uždirbo mažiau už šią sumą, kita pusė – daugiau.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (575)