„Vilniuje uždarius avarinį Lazdynų baseiną iki naujo superinio baseino pastatymo atsiranda žiaurus baseinų trūkumas. Baseinų poreikis tik auga. Mano įsitikinimu, kiekvienas, baigęs mokyklą turi mokėti plaukti“, - rašė jis.
Dėl to sostinėje tikimasi dviejų papildomų vietų plaukimui.
„Pirmas, kur dalyvautų savivaldybė su Sporto departamentu: 25 metrų baseinas Fabijoniškėse prie Vilniaus Abraomo Kulviečio mokyklos. Jei Sporto departamentas operatyviai prisidės, baseinas gali atsirasti jau kitą rudenį. Antras, kur pagrindinį vaidmenį atlieka Vilniaus ir/ar Gedimino technikos universitetas: 25 baseinas Saulėtekyje“, - dėstė meras.
Pasak jo, šie projektai tampa įmanomi todėl, kad yra realūs ir funkcionalūs, kurių preliminari kaina apie 3 mln. eurų.
Sostinės mero pavaduotojas Linas Kvedaravičius DELFI komentavo, kad Vilniaus miestas planuoja turėti vieną savo baseiną Fabijoniškėse, kurio preliminari kaina siekia 3 mln. eurų.
„Bus naujas pastatas šalia mokyklos – sporto kompleksas. Planuojamas baseinas kartu su sporto sale, - aiškino L. Kvedaravičius. - Kiti partneriai mieste yra universitetai, Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir Vilniaus universitetas, kurie turi savo žemės sklypus Saulėtekyje ir jie jau 30 metų planuoja statyti sveikatingumo ir sporto kompleksus.“
Jis dėsto, kad dėl baseino Fabijoniškėse jau yra apsispręsta: toje vietoje yra savivaldybės sklypas ir dėl baseino yra priimtas politinis sprendimas. Dabar rengiamos priešprojektinės sąlygos ir ruošiamasi skelbti konkursą projektavimui ir rangai.
„Finansavimo šaltiniai būtų ir europiniai pinigai, skirti integruojant teritorijas, miestas galėtų numatyti tam tikras lėšas, raštai jau yra išėję į Vidaus reikalų ministeriją, į Sporto departamentą su galimybe kitais metais numatyti biudžetą, tikslinį finansavimą būtent šitam baseinui“, - kalbėjo L. Kvedaravičius.
Pašnekovas sako, kad galimybėmis Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose domisi įvairios statybos bendrovės, taip pat – ir tarptautinio masto.
„Statytojų susidomėjimas yra didžiulis ateiti į Lietuvą ir padaryti šiuos darbus. Tikimės, kad konkursų dalyvių atsiras ne vienas“, - sakė L. Kvedaravičius.
Pasak jo, savivaldybės atstovai su universitetų vadovybe buvo susitikę kelis kartus ir juos paprašė paspartinti jų projektų įgyvendinimą.
„Kai jie pradėjo kalbėti apie reikalingas dideles investicijas, mes jiems papasakojome apie mums žinomas technologijas ir kaip galima tokius klausimus spręsti paprasčiau, kai nereikia didelių pinigų investicijoms, o sukurti esmę, kad vilniečiai, studentai galėtų sportuoti. Jie susidomėjo šia idėja, ir, kiek žinau, jau buvo ir kontaktų tarp jų ir statytojų, galimų rangovų“, - vardijo pašnekovas.
Prie antrojo baseino statymo Vilniaus miestas gali prisidėti tik reikalinga miesto infrastruktūra.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) kancleris Arūnas Komka DELFI komentavo, kad susitikimai su savivaldybės atstovais vyko.
„VGTU palaiko baseino iniciatyvą ir tiki, kad toks projektas yra reikalingas studentams ir visiems miestiečiams. Esame pasiruošę bendradarbiauti ir tęsti pokalbius su Vilniaus miesto savivaldybe bei kitais partneriais ieškant optimaliausių įgyvendinimo sprendimų. Mūsų universitetas rūpinasi ir skatina bendruomenės sportinį aktyvumą - remia universiteto sporto klubus, organizuoja sporto renginius, treniruotes, išvykas į varžybas, - kalbėjo jis. - Atsiradus baseinui, būtų visos galimybės populiarėti plaukimo sportui.“
