Pačioje Kėdainių Senamiesčio širdyje trijų žvaigždučių viešbutį-restoraną „Grėjaus namas“ valdanti Petrulių šeima pripažįsta, kad norint sėkmingai dirbti reikia išties pasistengti.
„Mes turime mąstyti kukliau nei didmiesčių verslininkai“, - DELFI pripažino kartu su vyru Arvydu verslą pradėjusi Lena Petrulienė.
Atsižvelgiant į paveldosaugos reikalavimus moderniai įrengtame viešbutyje dirba visa šeima – abu tėvai ir du suaugę sūnūs.
Vyriausias Petrulių sūnus Mantas DELFI pasakojo, kad šeimos viešbučiui pavyko rasti savo nišą.
„Pagrindiniai mūsų klientai yra didelės įmonių, kurių aplinkui yra nemažai, taip pat ir ūkininkai, kurie rengia konferencijas. Būna, kad atvažiuoja didelės bendrovės iš visos Lietuvos, nes esame Lietuvos viduryje, todėl pas mus labai patogu susitikti skirtingų miestų padaliniams. Be to, ir paslaugų kaina yra patraukli lyginant su kitais miestais“, - DELFI pasakojo M. Petrulis.
Kėdainiuose veikia „Lifosos“ trąšų gamykla, pagardų gamintoja „Daumantai LT“, Kėdainių konservų fabrikas, „Krekenavos agrofirma“, cukraus gamintoja „Nordic Sugar Kėdainiai“.
Atvykstantiems verslo klientams siūlomos ne tik dvi konferencijų salės, bet ir maitinimas, rusiška bei turkiška pirtys.
Tačiau M. Petrulis pripažįsta, kad norėdami privilioti klientus, privalo konkuruoti ir kaina.
„Maitinimo kainomis Kėdainiuose negalime išsišokti, todėl vilniečiams ir kauniečiams jos atrodo normalios“, - sakė jis.
Iš tiesų, dienos pietų metu čia pavalgyti galima už 8 Lt. Naktis dviviečiame kambaryje viešbutyje kainuoja 100-120 Lt.
Deja, Kėdainiai nepaisant įspūdingo senamiesčio, turistų gausa pasigirti negali. Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais Kėdainių rajone viešbučiuose ir moteliuose gyveno vos 7,4 tūkst. turistų. Tačiau tai yra maždaug 40 proc. daugiau nei 2012 m.
Statistikos departamento duomenimis, viešbučių užimtumas šiame rajone tesiekia 33,9 proc.
Turizmą Kėdainiuose norima gaivinti kuriant vadinamąjį turizmo klasterį – įmonių sąjungą, kuri leistų atvažiavusiems turistams pasiūlyti pilną paslaugų paketą.
„Visi atvažiavę susižavi Kėdainiais, bet turistų mums trūksta. Pastebime, kad dažniausiai atvažiuoja vienadieniai, kurie net nenakvoja. Mes juos matome tada, kai jie nusifotografuoja prie mūsų durų“, - šypsosi L. Petrulienė.
Kuo privilioti virėją į Kėdainius?
Šiuo metu viešbutyje ir restorane dirba 38 žmonės, geresniais laikais jų buvo 44.
„Spaudžiamės, kiek įmanoma. Be to, ir su darbuotojų paieška yra labai sunku. Atrodo, kad ir bedarbių daug, bet visi geresni išvažiuoja: pirmiausiai važiuoja į užsienį, po to dar į didesnius miestus. Taigi rinktis reikia iš to, kas lieka“, - pripažįsta verslininkė.
Ji pasakojo, kad šiuo metu virtuvėje sukasi penkios moterys. Tačiau rasti gerą vyriausiąją virėją – užduotis iš sunkiųjų.
„Ieškojome po visą Lietuvą, siūlėme gerą miestietišką atlyginimą, bet norinčių neatsirado. Kas gi norės į šitą bažnytkaimį važiuoti“, - svarstė moteris.
Prisipratino klientus ištvėrę tik arbatos gėrimą
„Grėjaus namas“ yra populiari vietos jaunimo susitikimo vieta, taip pat čia susitinka grįžę studentai, emigrantai. Vasarą gyvenimas verda viešbučio kiemelyje, transliuojamos sporto varžybos.
Tačiau M. Petrulis pripažįsta, kad jaunimą jie tiesiog užsiaugino.
„Net mūsų aptarnaujančios merginos tarpusavyje juos vadina arbatiniais, vadinasi, atėjo vaikai“, - šypsosi L. Petrulienė.
Tačiau M. Petrulis pripažįsta, kad dirbti pelningai iš ateinančių pavienių klientų neįmanoma. „Galiu pasakyti, kad kone visos Kėdainių kavinės gyvena iš banketų“, - sakė jis.
Užsieniečiai klausia, kur žmonės
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad siūlomomis pramogomis jiems tenka konkuruoti ne tik su vietos verslininkais, bet ir Kaunu, kuris yra vos 50 km nuo Kėdainių.
„Vietiniam gyventojui į Kauną nuvažiuoti tas pats, kas vilniečiams per visą Vilnių pervažiuoti. Be to, pas mus nėra pasivaikščiojimo kultūros. Esame įsikūrę pagrindinėje Senamiesčio gatvėje, tačiau čia vakare, kai žmonės nebedirba, būna visiškai tuščia“, - sakė jis.
„Mūsų viešbučio svečiai užsieniečiai pavakarieniavę išeina pasivaikščioti ir pasižmonėti, bet grįžę klausia, o kur žmonės?“ - juokiasi L. Petrulienė.
Vietos gyventojus nuo pasivaikščiojimų sutemus, M. Petrulio nuomone, atbaido ir nesaugumo jausmas.
„Kaip žinome, policija nėra gerai finansuojama. Dabar mūsų rajone yra likęs vienas patrulių ekipažas. Jeigu jis išvažiuoja į rajoną, miestas lieka be nieko. Mes esame pajutę, kad pastaruosius porą metų nėra taip saugu“, - pasakoja jis.
Kėdainiuose – škotiški akcentai
Kur kas anksčiau nei ėmėsi apgyvendinimo ir maitinimo verslo inžinerinį išsilavinimą turintys sutuoktiniai Petruliai pradėjo statybinių medžiagų ir buities prekių prekybos verslą.
Kėdainių Senamiestyje ne vienerius metus valdę parduotuvę „1000 smulkmenų“ jie matė netoliese stovintį apleistą buvusį policijos pastatą, kuriam pirkėjų nesėkmingai ieškojo Valstybės turto fondas.
Kadangi šeima prekiauja statybinėmis medžiagomis, paskaičiavo, kad jo restauracija jiems atsieitų kiek pigiau ir nusprendė investuoti.
„Stebėdami apgriuvusias ir nykstančias patalpas, pagalvojome, gal reikia nupirkti. Be to, vyras labai mėgsta užsiimti statybomis. Spręsdami kokiam verslui pritaikyti pastatą, atsižvelgėme į jo vietą – juk jis yra Senamiesčio širdyje. Taigi iš pradžių svarstėme atidaryti restoranėlį, bet būtų buvę labai sunku, nes patys nemokame gaminti maisto. Pagalvojome, kad turėti viešbutį būtų paprasčiau. Norėjome europietiško viešbučio, todėl taip jį ir įrengėme“, - prisiminė L. Petrulienė.
Kiek pamena pašnekovė, už pastatą šeima sumokėjo 80 tūkst. Lt, tačiau investuoti teko „nepalyginamai daugiau“.
Tiesa, nusipirkus pastatą rūsiai buvo pripildyti smėlio, todėl teko jį išvežti, plytas ir akmenis nušveisti ir padengti specialia medžiaga, apsaugančia nuo irimo. L. Petrulienė prisimena, kad vienoje rūsio sienoje rado pritvirtintų metalinių kablių, tačiau jų atsisakė, kad koks klientas nesusižeistų.
„Įrengę restoraną ir rankomis nuglostę visas plytas norėjome jį išnuomoti žmonėms, išmanantiems šį verslą. Tačiau likau labai nusivylusi, kai jie susirinko, apžiūrėjo sales ir nusprendė, kad rūsio salės visiškai netinkamos gedulingiems pietums“, - šypsodamasi verslo pradžią prisiminė verslininkė, pridūrusi, kad gedulingų pietų jiems iš tiesų čia neteko rengti.
Kaip pasakoja viešbučio bendraturtė, XVIII a. namą pastatė pirklių asociaciją Kėdainiuose valdęs škotas Jokūbas Grėjus. Todėl viešbučiui ir suteiktas jo vardas.
Taip pat L. Petrulienė pripažįsta siekusi įterpti škotiškų akcentų – ant stalų škotiškais langeliais margintos staltiesės, ant vienos iš restorano sienų kabo dūdmaišis, o viešbučio logotipas – neoficialus škotiškasis laimės simbolis – baltasis dagys.
