„Parduodu visiškai naują televizorių, nė karto nenaudotas, be defektų, su dokumentais, su visais priedais ir garantija. Kaina sutartinė“, – nurodoma be lietuviškų raidžių parašytame skelbime. „Samsung“ pavadintame skelbime kartu nurodoma norima kaina – 420 eurų.
Kartu prie skelbimo patalpintos kelios išpakuoto televizoriaus nuotraukos, nurodoma, kad šis turi HD funkciją, tačiau akylų skelbimų sekėjų dėmesį gali patraukti paskutinė nuotrauka.
Joje – PVM sąskaita-faktūra, iš kurios matyti, kad televizorius pirktas už beveik 500 eurų. Klausimų kelia ne televizoriaus kaina, o pirkėjas.
Sąskaitoje nurodyta, kad televizoriaus pirkėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos padalinys. Konkretaus pavadinimo sąskaitoje nematyti: matomas tik pirmasis žodis – „Socialinių“.
Portalui DELFI susisiekus nurodytu skelbime telefonu juo atsiliepusi moteris teigė, kad televizorius jau parduotas.
„Ne, jis buvo pirktas už mano pinigus, bet man vėliau pritrūko pinigų ir man reikėjo jį būtinai parduoti“, – pasiteiravus, ar televizorius priklausė savivaldybei, atsakė telefono ragelį pakėlusi moteris.
Nenorėjusi prisistatyti moteris tikino, kad viskas yra gerai, tačiau plačiau papasakoti, iš kur ir kaip jos rankose atsidūrė televizorius, kuris pirktas už Vilniaus miesto savivaldybės administracijos lėšas, atsakyti negalėjo.
Pašnekovė tik patvirtino, kad yra gavusi paramą iš Vilniaus miesto savivaldybės.
Vilniaus miesto socialinės paramos centro laikinoji direktorė Jurgita Gajauskienė teigė, kad minėtas televizorius į moters rankas pateko kaip vienkartinės išmokos įsikurti dalis.
„Kuri šiuo atveju buvo panaudota televizoriui įsigyti. Vienkartinė išmoka įsikurti skiriama asmenims, kuriems buvo nustatyta vaiko globa (rūpyba). Pasibaigus vaiko globai (rūpybai) dėl pilnametystės, skiriama vienkartinė 1900 eurų išmoka, o nuo 2009 m. – 2850 eurų dydžio išmoka įsikurti“, – aiškino specialistė.
Pasak jos, vienkartinė išmoka įsikurti grynaisiais pinigais neišmokama, išskyrus atvejus, kai lieka nepanaudota mažesnė nei vieno bazinės socialinės išmokos dydžio išmokos dalis (38 eurai). Ši suma gali būti išmokama grynaisiais išmokos gavėjui.
Vienkartinę išmoką įsikurti gaunantis asmuo ją gali panaudoti: būstui pirkti, sumokėti daliai paskolos būstui statyti ar pirkti, būsto nuomai, mokesčiams už komunalines paslaugas, būsto remontui, baldams, buitinei, vaizdo ir garso technikai, namų apyvokos reikmėms, vienam asmeniniam kompiuteriui įsigyti, studijų ir neformaliojo mokymo kainai padengti, mokymosi priemonėms įsigyti, žemės sklypui įsigyti, mokamų sveikatos priežiūros prekių ir paslaugų išlaidoms apmokėti.
Pasiteiravus, kaip gaunama parama įsikurti, J. Gajauskienė teigė, kad išmokos gavėjas su socialiniu darbuotoju aptaria, kokiais tikslais ir kokioms prekėms įsigyti gali būti naudojama išmoka.
„Vienkartinės išmokos įsikurti gavėjas, naudojantis išmoką, pavyzdžiui, baldams, buitinei technikai, vaizdo ir garso technikai, namų apyvokos reikmenims, turi pateikti socialinės paramos centrui sąskaitą išankstiniam apmokėjimui. Centras, patikrinęs sąskaitas, jas teikia Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kur jos patikrinamos ir teikiamos apmokėti“, – aiškino specialistė.
Pasak jos, kai mokėjimas atliktas, socialinės paramos centras informuoja vienkartinės išmokos įsikurti gavėją apie atliktą mokėjimą ir tarpininkauja įsigyjant prekes.
„Vienkartinės išmokos įsikurti gavėjas turi teisę gauti sąskaitų faktūrų kopijas įgytų ir naudojamų prekių garantiniam servisui užtikrinti“, – pridėjo J. Gajauskienė. Kaip naudojami už išmoką įsigyti daiktai, socialinės paramos centras nekontroliuoja.
Pernai metais vienkartinę išmoką įsikurti naudojo 234 asmenys, šiemet per pirmąjį ketvirtį – 174 asmenys.
Idealaus sprendimo nemato
Socialinės ekonomikos ekspertas Romas Lazutka pastebi, kad istorija su televizoriumi tik parodo paramos sistemos minusus, tačiau kartu prideda, kad idealų sprendimą rasti sunku.
„Kai buvo nustatyta ši parama (parama įsikurti – red.), buvo galvota, kad ji bus skirta įsigyti būstui, bet būsto kainos taip nušuoliavo į priekį. Vėliau ji buvo šiek tiek didinama, bet pastebėja, kad paramos gavėjai ne visada turi įgūdžių tvarkytis su pinigais. Žinoma, tai nėra būdinga tik vaikų namuose užaugusiam jaunimui, tas pats pastebima ir kitose socialinių įstaigų dėmesį sulaukusiose šeimose“, – kalbėjo pašnekovas.
Būtent norint reguliuoti, kad parama nebūtų išleidžiama, pavyzdžiui, alkoholiui, yra nustatomi tam tikri ribojimai, kam ji gali būti išleidžiama.
„Žinoma, už tokią paramą būsto nenusipirksi, nebent apleistame kaime, o ką ten veiksi vėliau. Vis dėlto paramos išleidimas prižiūrimas, kad nebūtų išleistas, pavyzdžiui, alkoholiui ar lošimui. O kad nusipirktus daiktus gali paskui parduoti, tai, aišku, kad būna. Dėl to ir nereikėtų labai žavėtis kontroliavimu“, – kalbėjo R. Lazutka.
Paramos sistemos apėjimų ekspertas mato ir kitose programose. Pavyzdžiui, pašalpas gaunančius asmenis kontroliuoti bandoma paramą skiriant specialiomis kortelėmis, kurios parduotuvėse neleidžia išleisti pinigų alkoholiui.
„Bet tuomet paramos gavėjai perka kruopas, vėliau nešioja kaimynams ir pardavinėja, kad galėtų alkoholio nusipirkti. Tai visuotinė problema ir egzistuoja visose šalyse, kai bandoma apeiti galiojančias paramos sistemas. Galbūt tik užsienyje žmonės ne taip pratę pirkti daiktus ar maistą ir antrų rankų“, – pastebėjo pašnekovas.
Paklaustas apie galimą problemos sprendimą, R. Lazutka nurodė, kad čia geriausiai veiktų paramą gaunančių žmonių ugdymas.
„Ekonomistai sako, kad pinigai yra geriausias būdas paramai, nes užtikrina nepriklausomybę. Be to, žmogus pats geriausiai žino, ko jam reikia, o ko nereikia“, – komentavo pašnekovas.
Kalbėdamas apie paramą, už kurią perkamas daiktas, o vėliau parduodamas, R. Lazutka pastebi, kad naudos gavėju gali tapti ir visiškai atsitiktinis asmuo.
„Kaip šiuo atveju, televizorius parduodamas pigiau nei parduotuvėje. Tai skirtumas (nauda – red.) lieka tam žmogui, kuris perpirko televizorių, o valstybė davė didesnę sumą, pinigus išsigryninusiam taip pat lieka mažiau“, – skaičiavo pašnekovas.
Čia vėl ekonomistas pabrėžia, kad geriausias sprendimo būdas – paramos gavėjų švietimas.
