• Fondai įsisavinami vangiai

    Ūkio ministerijos duomenimis, palyginti su praėjusiais metais, krovinių pervežimai vidaus vandenimis išaugo beveik dvigubai. Lietuvos pareigūnai prognozuoja, kad per artimiausią dešimtmetį krovinių gabenimas vidaus vandenimis turėtų dar labiau didėti. Susisiekimo ministerijos Vidaus vandens departamento vyr. specialistė Jelena Antonevič prognozuoja, kad vidaus vandens transportas turėtų atsigauti, nes šiuo metu Europos Sąjungoje yra skatinama mažinti kelių transporto skaičių.

    Europos Komisijos Baltojoje knygoje yra įrašyta, kad iki 2010 m. turi būti sumažintas sausumos transporto srautas. Daugiau transporto turi būti perkelta ant geležinkelių ir į vidaus vandenis. „Lietuvoje ypatingai vystoma pramoginė ir turistinė laivyba, – teigia J. Antonevič. – Jei praėjusiais metais buvo įregistruota 20 tūkst. laivų ir laivelių, tai šiemet per nepilnus metus buvo įregistruota 30 tūkst. laivų“.

    Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos duomenimis, Lietuvoje įregistruota ir 200 didesniųjų upių laivų. Kasmet jų daugėja, o vietos plaukioti liko tiek pat. Tradiciniai maršrutai dažnai nepopuliarūs dėl blogų navigacijos sąlygų, intensyvios laivybos, o kitur stovi gamtosaugininkų užtvarai. Pamario gyventojai įsitikinę, kad ES reikalavimą išlaikyti atitinkamus vandens draustinių plotus dėl privatizuotų kitų šalies vandens telkinių Lietuva perkėlė į Nemuno deltą. Jie apsidžiaugė, kad premjerui grėsusi bauda už įplaukimą į Minijos upę pagaliau atkreipė Vyriausybės dėmesį į vandens turizmą – pačią perspektyviausią pamario ūkio sritį.

    Kroviniai juda vangiai

    Vidaus vandens kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Šimkūnas teigia, jog Lietuvoje krovininę vidaus vandenų laivybą vystyti įmanoma Kuršių mariose ir Nemune. Tačiau kol kas vidaus vandenimis kroviniai yra minimaliai plukdomi, o šioje srityje specializuojasi tik kelios įmonės. „Keleivių vežimas taip pat merdi, nes reguliarių maršrutų šiuo metu nėra, – tikina jis. – Stipriau praktikuojami tik specialūs užsakomieji reisai ir pramoginė laivyba“.

    Kiek pamirštą krovinių gabenimo būdą vėl pasišovę atgaivinti verslininkai planuoja plėsti krovinių gabenimo apimtis Nemunu. Jurbarke įsikūrusios UAB „Mirkliai“ direktorius Juozas Rukšėnas teigia, kad artimiausiu metu bendrovė planuoja pradėti plukdyti krovinius didžiausia šalies upe. „Kai tik išspręsime krantinių problemą Klaipėdos uoste ir turėsime vietas kur švartuotis, pradėsime iš Jurbarko į Klaipėdą bei Kauną plukdyti žvyrą bei skaldą, – ateities planus pasakoja J. Rukšėnas. – Specialiai tam įsigijome įmonę „Kauno skalda“, iš kurios planuojame gabenti šiuos krovinius“.

    Plukdo nestandartinius krovinius

    Kaune veikiančios upių laivybos UAB „Nemuno laivininkystė“ direktorius Marius Giedraitis tikina, kad dažniausiai upėmis yra gabenami nestandartiniai kroviniai – krosnys, cisternos, statyboms skirtos konstrukcijos. „Orientuojamės į plukdymą tų krovinių, kuriuos yra nepatogu gabenti sausuma, – pasakoja M. Giedraitis. – Šiuo metu turime dvi 1,3 tūkst. t talpos baržas, kuriomis ir vykdome visus užsakymus“.

    M. Giedraitis tikina, jog krovinių gabenimas upėmis šiuo metu nėra labai pelningas, todėl įmonė priversta papildomai vystyti ir pramoginę laivybą. Specialiai tam yra naudojama keleiviams vežti pritaikyta barža, kuria dažniausiai plaukiojama Kauno mariose.

    M. Šimkūnas neslepia, jog laivybą stabdo ir apleista infrastruktūra bei technika. Visi laivai yra morališkai pasenę ir seniai remontuoti. Taip pat smarkiai pagerėjęs geležinkelių ir kelių transporto darbas, kuris yra labiau proteguojamas vyriausybės. Specialistas įsitikinęs, kad laivybą vidaus vandenyse stabdo ir mažas Nemuno vagos gylis. Nuo Kauno iki Jurbarko leistinas laivų grimzlės gylis gali siekti 1,2 m, o nuo Jurbarko iki Nemuno žiočių – 1,5 m. „Pagilinus viso Nemuno gylį ir specialių bumų pagalba susiaurinus vagą, turėtų padidėti upės srovė, tuomet pati upės srovė galėtų pravalyti savo vagą, – aiškina žinovas. – Taip būtų išsispręsta nemažai problemų ir būtų galima naudoti didesnes baržas, padidinti jų greitį“.

    Šiuo metu kroviniai nuo Kauno iki Jurbarko plukdomi 500 t talpos baržomis, o nuo Jurbarko galima perkrauti į 1 tūkst. t krovinius plukdančias baržas. Krovinių gabenimas didesnėmis baržomis leistų sumažinti krovinio vežimo sąnaudas.

    Šiuo metu valstybė finansuoja vagos gilinimo ir farvaterio ženklinimo programą. Kasmet šiems projektams yra skiriama beveik po 5 mln. Lt, tačiau specialistai teigia, kad tokia suma yra per menka norint pasiekti prieš dešimtmetį buvusį lygį. Vidaus laivyba turėtų atsigauti, jei bus įgyvendinamas vadinamasis Vilhelmo kanalo projektas, kuris Lietuvą sujungtų su Kaliningrado sritimi. Šiuo metu yra atliekami kanalo Kaliningradas–Klaipėda tiriamieji darbai. Įgyvendinti šį projektą Lietuvoje kol kas trukdo techniniai nesklandumai, nes per šį kanalą driekiasi geležinkelio linija, šilumos mazgas. Rusija stabdo projektą dėl politinių sumetimų, nes įgyvendinus projektą Lietuvą galėtų gauti alternatyvų išėjimą. „Rusija turi politinių interesų stabdyti šio projekto įgyvendinimą, – tikina M. Šimkūnas. – Tačiau šis projektas atneštų abipusės naudos“.

    Fondai įsisavinami vangiai

    Įvairūs vidaus laivybos projektai yra įgyvendinami pasinaudojus tarptautinių fondų lėšomis. Tačiau ES pareigūnai teigia, kad Lietuvoje kol kas silpnai yra įsisavinamos ES fondų lėšos. Bene vienintelis pavyzdys yra prieplaukos statybos projektui įgyvendinti iš PHARE programos fondų skirta 160 tūkst. EUR Jurbarko prieplaukai statyti. Jurbarko savivaldybė davė 770 tūkst. Lt. Baigus šį projektą bus sudarytos techninės prielaidos atgaivinti Lietuvos vidaus vandens transportą, atgaivinti ir praplėsti šalies bei tarptautinę vandens transporto infrastruktūrą, atsiras naujos galimybės plėtoti turizmą vidaus vandens keliais.

    Projektą įgyvendinančios UAB „Jurmelsta“ direktorius Kęstutis Naujokas prisimena, kad rengiant paraišką buvo numatyta pastatyti stacionarią 100 m ilgio prieplauką ir gelžbetoninę atraminę sienelę, tačiau bendrovei „Hidroprojektas“ atlikus geologinius tyrimus paaiškėjo, kad šioje vietoje, kaip ir visoje panemunėje, labai nestabilus gruntas. „Gelžbetonį teko keisti į plieną, o šis kelis kartus brangesnis, – teigia K. Naujokas. – Reikėjo pakoreguoti projektą ir sumažinti krantinės ilgį. Laivams švartuotis liko tik kiek ilgesnė nei 50 metrų prieplaukos tiesioji dalis“.

    Minijos kaime šiais metais statoma prieplauka, kuriai lėšų iš PHARE programos gauta Šilutės savivaldybei parengus projektą „Vandens turizmo plėtra Minijos upės žemupyje“. Valstybinis turizmo departamentas rengia 8 stacionarių ir 18 mobilių Nemuno prieplaukų nuo Druskininkų iki Šilutės projektą, kurio vertė – 12 mln. Lt. Pasak Valstybinio turizmo departamento atstovo Gintauto Indriūno, jei Finansų ministerija sutiks finansuoti ketvirtį projekto darbų, kitais metais jis bus teikiamas ES fondams. Dalį lėšų tuomet gautų ir Šilutė. Šilutės savivaldybės teritorijoje numatoma statyti kelias mobilias prieplaukas.