Tačiau dabar jo partijos deleguoti valdžios atstovai sako, kad dėl kodekso didės vidutinis darbo užmokestis, padaugės darbo vietų, o tai sumažins emigraciją ir paskatins gyventojus sugrįžti.
Bent jau taip įsitikinusi socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė, apsilankiusi DELFI TV laidoje „Gyvai“.
Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais iš Lietuvos emigravo 50,3 tūkst. gyventojų – t. y. 5,8 tūkst. ir 14 tūkst. daugiau nei atitinkamai 2015 m. ir 2014 m.
Balandžio mėnesį DELFI užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų apklausa parodė, kad apie 40 proc. gyventojų norėtų laikinai ar visam laikui išvažiuoti iš Lietuvos.
85 proc. apklaustųjų nurodė, kad emigruotų dėl didesnio atlyginimo, o 37,7 proc. – dėl geresnių savirealizacijos sąlygų. Iki 1 tūkst. Eur atlyginimas nuo emigracijos sustabdytų tik 19 proc. gyventojų. Kiti Lietuvoje pasiliktų tik dėl didesnės algos.
Paklausta, kaip Seime svarstomas naujasis Darbo kodeksas paveiks emigraciją ir apskritai darbuotojų padėtį, viceministrė kalbėjo:
„Tikėtina, kad tai turėtų prisidėti prie naujų darbo vietų kūrimo. Tai reiškia iš esmės, mes turėtume, kaip jau buvo prognozuota Socialinio modelio kūrėjų, atlikus kaštų – naudos analizę, turėtų būti apie 85 tūkst. naujų darbo vietų per penkerius metus.
Jeigu darbo sąlygos gerėtų, jeigu darbo užmokestis didėtų, tai tikrai prisidėtų prie teigiamų pokyčių ir emigracija turėtų mažėtų.“
E. Radišauskienės manymu, atsiras daugiau galimybių ir esamiems darbuotojams, nes jie galės laisviau reguliuoti savo darbo laiką, galbūt peržiūrėti savo šeiminius ir darbo įsipareigojimus, nuspręsti ne visą darbo laiką.
Naujame darbo kodekse numatyta, kad jeigu darbo sutartyje bus numatyta didesnė alga nei 2 vidutiniai šalies darbo užmokesčiai (šiuo metu – daugiau nei maždaug 1 250 Eur neatskaičius mokesčių), joje bus galima nukrypti nustatytų imperatyvių taisyklių.
Tiesa, ši išlyga negalios taisyklėms, susijusioms su maksimaliu darbo ir minimaliu poilsio laiku, sutarties sudarymu ir nutraukimu, minimaliu darbo užmokesčiu, darbuotojų sauga ir sveikata, lyčių lygybe ir kt.
„Ar man reikia mokymosi atostogų, o galbūt ko nors nereikia. Dabar ypatingai tiems gerai apmokamiems darbuotojams darbdaviai siūlo ir mašinas, ir sveikatos paslaugas, ir visa kita, tai gal aš galiu atsisakyti, nes man nereikia mašinos, aš gyvenu centre ir man kaip „bonuso“ jos nereikia, bet aš susitariu, kad man mokėsite didesnį atlyginimą, nors mano kolega lygiavertį darbą atlieka ir gauna, bet tiesiog jis turi papildomus „bonusus“.
Štai čia ir yra galimybė tartis. Tai yra labai svarbu toms įmonėms, kurios investuoja Lietuvoje. Jos tikrai teikia nemažus socialinius paketus savo darbuotojams. Dėl tokių sąlygų jų galėsite susitarti“, – tikino pašnekovė.
Paklausta, kaip bus skaičiuojamas atlyginimas darbuotojams, kurie 1 val. per savaitę bus įdarbinami pagal naujas sutarčių rūšis, pvz., projektinio darbo, viceministrė aiškino, kad taip, kaip yra apmokama ir dabar.
„Aš noriu pasakyti, kad galiojant šiam Darbo kodeksui, turime apie 6 tūkst. žmonių, kurie dirba mažiau nei 8 val. Tai štai jums atsakymas, kaip galima sulygti ir dirbti mažiau – lygiai taip pat, kaip yra dabar“, – aiškino viceministrė.
Jos teigimu, šiuo požiūriu reguliavimas išliks toks pats. Tačiau, kita vertus, jeigu būtų priimtos Seimo nario Algirdo Syso pateiktos įstatymo pataisos, už 1 val. ar kitus darbuotojus, kurie dirbtų mažiau nei 1 etatu, darbdaviai vis tiek turėtų mokėti socialinio draudimo įmokas nuo minimalios mėnesinės algos (dabar 380 Eur).
„Ar darbdaviai sutiks? Sąžiningi turėtų sutikti, o nesąžiningi, žinote, kaip pasakyti. Mes norime pakelti visą kultūrą, norime, kad darbuotojai būtų socialiai apsaugoti“, – kalbėjo E. Radišauskienė.
Ji nesutiko, kad įsigaliojus naujam kodeksui darbuotojai bus mažiau socialiai apsaugoti. Pateikus pavyzdį, kad dabar neleidžiama atleisti darbuotojo, esančio vaiko priežiūros atostogose, o naujame kodekse tokių galimybių numatyta, ji pateikė argumentą, kad kai kuriems darbdaviams tai sukelia sunkumų.
Anot viceministrės, apie tai buvo daug diskutuota. Pasitaiko atvejų, kad vaiko priežiūros atostogų išėjusią darbuotoją pakeičia kita, kuri pati netrukus susilaukia, o šią pakeitusi darbuotoja taip pat pastoja.
„Vienoje darbo vietoje turiu tris žmones. Darbo užmokesčio kitiems negaliu didinti, dėl to, kad skaičiuoju fondą, visada turiu trims žmonėms įvertinti. Ir jūs manote, kad tai yra labai socialiai teisinga kitų darbuotojų atžvilgiu? Tos moterys yra apsaugotos iki 4 mėn. Jeigu jos sudarė terminuotą darbo sutartį, kaip ir bet kuris politikas žino – jam pasibaigė terminas ir jis turi palikti savo darbo vietą“, – kalbėjo E. Radišauskienė.
Jos įsitikinimu, socialinis saugumas yra ne tik socialinio draudimo išmokos, bet ir geresnės kitos sąlygos, galėjimas derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus. Perklausta, ar gyventojai emigruoja dėl to, kad negali suderinti šeimos ir darbo, pašnekovė kalbėjo:
„Žinokite, yra tikrai. Kiek aš galiu pasakyti iš savo aplinkos, pažiūrėkite ir į mamas, vienos sako: mes sugrįžome į Lietuvą ir kokia pagrindinė problema buvo? Mes negalime dirbti. <...> Sugrįžusios mamos negali dirbti tokiu režimu nuo 8 val. iki 17 val., o Anglijoje galima laisvai reguliuoti darbo laiką.“
Apibendrindama viceministrė teigė, kad įsigaliojus naujam darbo kodeksui emigracija gali sumažėti, nes bus daugiau darbo santykių lankstumo, vidutinis atlyginimas Lietuvoje didės apie 6-7 proc. per metus, per 5 metus bus sukurta apie 85 tūkst. darbo vietų, o tai, kartu su geresnėmis darbo sąlygomis sugrąžins jau išvykusius darbuotojus.
Kaip R. Karbauskis vertino naują kodeksą?
Dabartinį premjerą, taip pat socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį delegavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS).
Primenama, kad praėjusių metų rugsėjį, kai tuometinis Seimas atmetė Prezidentės veto ir priėmė kol kas dar negaliojančią naują Darbo kodekso redakciją, LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis kalbėjo:
„Retai kada vartoju aštrius posakius, tačiau šįkart kitaip pasakyti negaliu. Seimo valdantieji tikrai spjovė į veidą Lietuvos žmonėms. Pasakyti, jog jie nuvylė visuomenę, būtų pernelyg švelnu ir neatspindėtų realybės. Jie pademonstravo, kad visuomenė jiems nė kiek nerūpi“.
Tuo metu, jo žodžiais, atmetant Prezidentės veto pademonstruotas absoliutus nihilizmas ir šiandienos situacijos darbo rinkoje nesuvokimas.
„Visų pirma – darbo santykių liberalizavimas pagal patvirtintą ydingą modelį tik dar labiau paskatins emigraciją. Visų antra, tai neišspręs darbuotojų problemų, priešingai – jų tik pridarys ir įvarys žmones į kampą“, – prieš 8 mėnesius piktinosi LVŽS lyderis.
Jo vadovaujamos partijos koalicija su socdemais pateikė kai kuriuos nežymius pataisymus dar neįsigaliojusiam kodeksui.
Tačiau šias pataisas Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas pataisas yra pavadinęs techninėmis, o to paties komiteto narė konservatorė Gintarė Skaistė – kosmetinėmis.
Taigi, R. Karbauskio kritikuotas ir emigraciją skatinančiu vadintas kodeksas iš esmės nepakeistas. Dėl jo įsigaliojimo netrukus ir balsuos Seimas.
