Šiais metais Darbo biržoje vykdomos reformos: ieškantys darbo yra skirstomi į keturias grupes pagal pasirengimą dirbti ir motyvaciją, o įstaigos tarpininkus planuojama papildomai skatinti, jei jie viršys planus ir padės didesniam kiekiui žmonių grįžti ir įsitvirtinti darbo rinkoje. Anot Alytaus teritorinės darbo biržos direktoriaus Regimanto Mačiulio, pradėjus profiliuoti bedarbius paaiškėjo, kad maždaug trečdalis jų gali ir yra pasiruošę dirbti.
Vidas Šlekaitis, Audra Mikalauskaitė ir Regimantas Mačiulis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Galėčiau pasakyti pirmus profiliavimo rezultatus: mes jau visiškai atlikome profiliavimą, ir tų klientų, kurie pas mus anksčiau lankėsi, ir tie, kurie dabar naujai ateina, tai maždaug kas trečias mūsų klientas yra motyvuotas, kvalifikuotas ir siekia įsidarbinti. Specialistai, įdarbinimo tarpininkai ir dirbs su šita klientų grupe ir jų uždavinys – greičiau juos integruoti į darbo rinką ir padėti įsitvirtinti. Na, o kitiems mūsų klientams, deja, bet dar reikia pasiruošti užimti darbo vietas“, - apie pirmuosius pertvarkos rezultatus pasakoja R. Mačiulis.

Pasak jo, su nepasirengusiomis bedarbių grupėmis dirbs kiti specialistai, kurie nemotyvuotiems padės surasti motyvaciją, o neturintiems kvalifikacijos - persikvalifikuoti ar įgyti kvalifikacijų.

Lietuvos darbo biržos direktorius Vidas Šlekaitis primena, kad reforma Darbo biržoje prasidėjo šiemet ir pirmasis jos etapas – bedarbių profiliavimas – vyksta nuo birželio, o nuo liepos prasidėjo antrasis etapas, t.y. trijose teritorinėse darbo biržose, t.y. Alytuje, Kaune ir Marijampolėje, diegiama daugiau žmonių įdarbinusių specialistų paskatinimo sistema.

„Žmonės vieni pasirengę darbui ir motyvuoti, kiti - pasirengę ir nemotyvuoti, kiti - nepasirengę ir motyvuoti, bei nepasirengę ir nemotyvuoti. Perskirsčius tuos srautus, tiek esamus, tiek naujus, didelis darbas buvo, kad žmogus suprastų, jog ne visada atėjęs į Darbo biržą jis yra pasiruošęs tam darbui, - sako V. Šlekaitis. - Vien ta pertvarka mums leido geriau organizuoti klientų priėmimą, sistema pradėjo veikti nuo birželio 1 d., dar mažai laiko, bet, manau, ateityje jinai, jeigu taip galima pasakyti, nusišlifuos ir ji jau veikia visoje Darbo biržos sistemoje.“

Anot jo, antrojo etapo metu, kai iki Naujųjų metų trijose darbo biržose įdarbinimo tarpininkai bus papildomai skatinami, siekiama Darbo biržą padaryti mažiau biurokratine ir daugiau pagal verslo dėsnius veikiančia institucija.

Daug nekvalifikuotų

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Audra Mikalauskaitė sako, kad šiuo metu Darbo birža susiduria su problema, kai įdarbinimo tarpininkams tenka dirbti su nekvalifikuotais ir nepasirengusiais bedarbiais.

„Kada turi, kad ir jaunuolį, kuris nei mokslų baigęs, nei vidurinę, ir apskritai jis nori čia, dabar, daug (uždirbti – DELFI) ir geriausia ne darbe - tai mes ir kalbame, kad iš principo Darbo birža tokiu atveju turi ieškoti sau sąjungininkų, visai kitų instrumentų - ar nevyriausybinių organizacijų, ar dienos centrų, ar jaunimo užimtumo centrų - su kuriais turėtų sudarinėti sutartis, kad tuos jaunus žmonės nukreiptų į visai kitą užsiėmimą, (jis įgytų – DELFI) motyvacijos, formalų ar neformalų išsilavinimą, specialybę ir, jau turėdamas specialybę, sąmoningai ir tikslingai galėtų ateiti į Darbo biržą, kur dirba tarpininkai su pasirengusiais žmonėmis. Tai yra pakankamai ilgas darbas“, - dėsto viceministrė.

Anot jos, vykdomos pertvarkos tikslas yra užtikrinti, kad nepasirengę darbo rinkai žmonės dalyvautų tokiose programose, kurių galutinis tikslas – jų užimtumas dirbant.

„Ne paslaptis, kad mes turime daug kitų projektų, kur tie patys nemotyvuoti žmonės vėlgi „sukasi“. Jie dalyvauja ir programoje, ir šoka, ir dainuoja, ir kažką veikia, bet rezultatas nėra nukreiptas į tai, kad investicijos yra nukreiptos į atėjimą į darbą. Mūsų noras yra visoje sistemoje sudaryti (galimybes – DELFI), kad visi pinigai, kurie yra skiriami, turėtų savo tikslą, o tie žmonės, kurie šiai dienai nepasirengę, pirmiausiai dalyvautų tose programose, kurios būtų vienos iš tarpinių grandžių galutiniam tikslui – arba savarankiškam užimtumui, arba užimtumui pagal konkrečią profesiją pas konkretų darbdavį“, - sakė viceministrė.

Darbdaviai nekvalifikuotais nepatenkinti

Anot Lietuvos darbo biržos direktoriaus V. Šlekaičio, įstaigos klientai yra ne tik darbo ieškantys žmonės, bet ir darbdaviai, o pastarieji labai retai kada ieško nekvalifikuotos darbo jėgos.

“Jaunas žmogus neturi profesijos, pasirengimo, ateina ir sako, aš noriu dirbti. O jeigu mes siųsime pas darbdavį nepasirengusį – šiandien darbo paklausoje yra tik apie 15 proc. nekvalifikuoto darbo. Taigi mes profiliavimu norime pasakyti, kad šiandien jiems pirmiausiai reikia pasiruošti darbui ir Lietuvos darbo birža padeda šitą darbą atlikti. Ne iš karto darbą duoti. Kartais anksčiau darbdaviai būdavo nepatenkinti, kad mes jiems nukreipiame žmogų, kuris nėra pasiruošęs, o pertvarka ir yra nukreipta į tai, kad negalima siūlyti prekės, kuri nėra parengta darbui, darbo rinkai“, - teigia V. Šlekaitis.

Anot jo, anksčiau Darbo biržos specialistai darbdaviams siųsdavo nevisiškai pasirengusius žmones, norėdami „pajudinti“ bedarbį ir leisti jam pajusti, ką reiškia susitikimas ir pokalbis su darbdaviu: „Tai irgi yra pokalbis, bendravimas, tai irgi savotiškas užimtumas.“

„Darbdaviai ir yra nepatenkinti, kad mes tiksliai nepataikome į tą dešimtuką ir kartais ateina blogai parinkti mūsų klientai, kad jie yra nemotyvuoti, tai yra labai didelė problema, - antrina Alytaus darbo biržos vadovas. - Mums iš esmės reikia atsijoti pelus nuo grūdų - ne paslaptis, kad yra tam tikra dalis klientų, kurie yra nemotyvuoti įsidarbinti, jie turi ir aukštą kvalifikaciją, o mums labai svarbu kuo tiksliau atlikti profiliavimą, kad mes žinotume, kuris žmogus yra tikrai motyvuotas, siekia įsidarbinimo, gali dirbti pagal profesiją, kurią deklaruoja ir įrodo savo dokumentais.“

Daugiau nei suplanuota įdarbinę specialistai gali tikėtis 200 litų

Alytaus teritorinės darbo biržos direktorius sako, kad specialistai, dirbantys pagal naująją motyvavimo sistemą vidutiniškai per mėnesį gali tikėtis gauti 200 litų premiją, jei jie įdarbins daugiau žmonių, nei yra jiems suplanuota. Pasak jo, priklausomai nuo vietovės, įdarbinimo tarpininkams yra nustatomas bazinis įdarbinimo lygis, tačiau jį viršiję gali tikėtis finansinio paskatinimo.

„Skatinimo dydis priklausys nuo to, kiek bus viršytas bazinis lygis. Aišku, būtų nerealios užduotys, jeigu darbuotojas viršytų dvigubai arba trigubai nustatytą bazinį lygį, todėl mes jį gerai pasvėrėme, įvertinome savo ankstesnių metų praktiką ir žinome savo rezultatus ir pajėgumus. Jeigu konkretizuotai, manau, kad 200 litų į mėnesį vidutiniškai darbuotojas, kuris viršys nustatytą bazinį lygį, gali gauti priemoką“, - sako R. Mačiulis.

Anot jo, papildomai toks darbuotojų skatinimas nekainuos, o tam bus panaudotas esamas darbo užmokesčio fondas – esą lėšų susitaupo jei žmonės suserga, išeina nemokamų atostogų ar esant laisviems etatams.

„Ta (darbo užmokesčio fondo – DELFI) ekonomija nėra didelė, bet mes ją turime. Ne paslaptis, kad darbuotojai serga, kartais imamos ir nemokamos atostogos, ir šitoje vietoje mes turėsime pakankamai lėšų šiais metais“, - dėsto R. Mačiulis.

Tačiau jis patikino, kad eksperimentui pasibaigus bus galima matyti, kiek žmonių gauna tokius paskatinimus, o V. Šlekaitis teigė, kad visos Lietuvos darbo biržos darbo užmokesčio fondas ir kitais metais nebus didesnis nei numato šio fondo skaičiavimo metodika valstybės tarnyboje – esą didžiausias dėmesys bus kreipiamas į tai, kaip kryptingai perskirstyti sutaupomas fondo lėšas.

Skaičiuojama, kad vidutiniškai Darbo biržos įdarbinimo specialistai, dirbantys pagal darbo sutartis, atskaičius mokesčius, gauna apie 1,2 tūkst. litų, o valstybės tarnautojais - 1,6 tūkst. litų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

A. Kubilius prabilo apie spąstus, kurie gali sutrukdyti pasivyti ES pragyvenimo vidurkį (560)

Lietuvai pasivyti Europos Sąjungos (ES) pragyvenimo vidurkį gali sukliudyti vidutinių pajamų...

Eurostatas: Lietuvos BVP augimas antrąjį ketvirtį – vidutiniškas (5)

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas antrąjį šių metų ketvirtį prilygo visos Europos...

Nedarbas Didžiojoje Britanijoje pasiekė žemiausią lygį nuo 1975 m.

Nedarbo lygis Didžiojoje Britanijoje antrąjį šių metų ketvirtį krito nuo 4,5 proc. iki 4,4...

ECB: „Brexit“ besiruošiantys britų bankai atsilieka nuo grafiko

Į Europos Sąjungą ( ES ) po „Brexit“ planuojantys persikelti britų bankai pasiruošimo etape...

Lanksčių darbo sutarčių paradoksas: britai prašo daugiau darbo (2)

Pagal vadinamąsias lanksčiąsias sutartis dirbantys Jungtinės Karalystės gyventojai maldauja...

Top naujienos

Orai: vasarišką kaitrą vėl vainikuos neramumai (2)

Antroje savaitės pusėje didžiojoje šalies dalyje orai bus karšti, tačiau jau pirmoje...

Pasiūlė, kaip susigrąžinti lietuvių Lenkijoje paliekamus milijonus (104)

Šį pavasarį Lenkijos centrinis statistikos biuras paskelbė, kad lietuviai apsipirkdami pas...

Lietuvio užfiksuoti vaizdai apie jo patirtis Šiaurės ir Pietų Korėjose užkariauja pasaulį: sunku sulaikyti ašaras (186)

Prieš metus DELFI publikuotas keliautojo Jokūbo Laukaičio sukurtas vaizdo reportažas apie...

R. Williamso koncertą perspjauti bus sunku: hitai ir fejerverkai gerbėjams sukėlė euforiją (281)

Trečiadienio vakarą Vilniaus Vingio parke - neeilinis renginys. Savo pasirodymą „The Heavy...

S. Skvernelis: socialdemokratų pasitraukimas nebūtų būtina sąlyga trauktis jų ministrams (24)

„Prognozuojant socialdemokratų tarybos sprendimą trauktis, galbūt frakcija Seime galėtų...

Nesitikėjo, kad gelbėti kačiukus bus taip sudėtinga (2)

Dar būdami 8 savaičių jaunikliais, katinas Astra ir keturi jo broliai buvo palikti dėžėje...

A. Kubilius prabilo apie spąstus, kurie gali sutrukdyti pasivyti ES pragyvenimo vidurkį (560)

Lietuvai pasivyti Europos Sąjungos (ES) pragyvenimo vidurkį gali sukliudyti vidutinių pajamų...

Lietuvos šešiolikmečiai liks be medalių – neperlipo Europos čempionato ketvirtfinalio barjero (54)

Europos jaunučių (iki 16 metų) vaikinų krepšinio čempionato ketvirtfinalyje trečiadienį...

JAV karo laivo įgulai atsirūgo vizitas Klaipėdoje: sekso vakarėlis baigėsi skandalu (193)

Dar vasario pradžioje į Klaipėdą draugiško vizito užsukęs JAV karo laivas „ USS Hue City...

Prasta vasara smogė ne tik Palangos verslininkams (25)

Lietinga vasara problemų pridarė ne tik nuomojantiems kambarius pajūryje. Paslaugas kaimo turizmo...