Vertingiausių Lietuvos bendrovių dešimtuke - „Maxima“, „Lietuvos dujos“ ir „Lietuvos energija“

 (44)
Investicinis bankas „GILD Bankers“ surikiavo vertingiausių Lietuvos bendrovių šimtuką. Jo viršūnėje atsidūrė „Maxima grupė“, rašo „Verslo žinios“. Sąrašo sudarinėtojai viliasi, kad dabar diskutuojant, kas kiek vertas, jau bus galima remtis jų produktu, ir žada tęsti tyrimus, nes naujas sąrašas kitąmet parodys bendrovių verčių pokyčius.
Vertingiausių Lietuvos bendrovių dešimtuke - „Maxima“, „Lietuvos dujos“ ir „Lietuvos energija“
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Pirmasis „GILD“ sudarytas šimtukas pasirodė Estijoje 2008 m. „Lietuvoje įmonės savo duomenis maždaug drausmingai pradėjo teikti tik už 2010 m., nes atsirado įvairių administracinių priemonių, padidinusių skaidrumą ir įpareigojusių pateikti išsamias finansines ataskaitas. Tad iki šiol nebuvo tiesiog įmanoma to padaryti, nors ir dabar nėra taip paprasta“, – dienraščiui aiškino Baltijos šalių investicinio banko „GILD Bankers“ partneris Šarūnas Skyrius. Pašnekovas pabrėžė, kad duomenys nepretenduoja į absoliučią tiesą.

Beje, Lietuva nuo Estijos atsilieka ne tik pagal šimtuko sudarymo laiką, bet ir pagal šimto vertingiausių įmonių bendrą vertę. Lietuvos „TOP100“ vertė yra 44 mlrd. Lt, o Estijos – 47,6 Lt.

Lietuvos vertingiausių bendrovių dešimtukas atrodo taip:
1.Maxima grupė
2.Lietuvos geležinkeliai
3.Swedbankas
4.SEB bankas
5.Teo Lt
6.Lesto
7.Orlen Lietuva
8.Litgrid
9.Lietuvos dujos
10.Lietuvos energija

Sąrašo sudarytojai skaičiuoja, kad vertingiausias buvo bankų sektorius. Žinome šimtume nėra bankrutuojančio banko „Snoras“. Taip pat nėra „Iki“ prekybos tinklą valdančios bendrovės UAB „Palink“, kadangi pastaroji nepateikė duomenų. UAB „Rimi Lietuva“ atsidūrusi 53-oje vietoje, UAB „Norfos mažmena“ – 59-oje.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Verslo naujienos

I. Judina. Mūšis dėl darbo santykių lankstumo – trumpa pertraukėlė (5)

Diskusijos dėl naujojo Darbo kodekso (tiksliau – dėl socialinio modelio) nurimo. Po intensyvaus iniciatorių „puolimo“, modelio kritikai gavo trumpą pertraukėlę iki rudens. Kad ir kokia būtų nuomonė apie pasiūlytą naują sistemą, reikia pripažinti, jog tokios rimtos diskusijos darbo santykių tema Lietuvoje seniai nebuvo ir reikia ja pasidžiaugti.

J. Rojaka. Šoko terapija Lietuvos ūkiui išeis į naudą (3)

Naujausi Lietuvos ekonomikos plėtros rodikliai optimistiškai nenuteikė – antrąjį ketvirtį metinis ūkio augimas siekė vos 1,3 proc. Tai yra prasčiausias rezultatas nuo 2010 m. ketvirto ketvirčio, rodantis, kad Lietuvos ekonomikos imunitetas pasaulio iškrečiamoms išdaigoms yra silpnokas.

Paskelbė Lietuvos ūkio augimo rezultatus: tai šoko terapija (101)

Antrąjį šių metų ketvirtį šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augo 1,3 proc., lyginant su tuo pačiu ketvičiu pernai ir sudarė 9 274,9 mln. eurų.

R. Grajauskas. Lietuva išvengė recesijos (3)

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį augo tiek pat, kiek ir pirmąjį – 1,3 proc., palyginti su praėjusių metų atitinkamų laikotarpiu. Tuo tarpu palyginti su pirmuoju šių metų ketvirčiu, augimas siekė 0,6 proc. Tai reiškia, kad Lietuva išvengė vadinamosios techninės recesijos, kuomet ekonomika traukiasi du ketvirčius iš eilės.

G.Nausėda. Spartesnės BVP plėtros ilgai laukti nereikės (8)

Išankstinio Statistikos departamento vertinimo duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį BVP palyginamosiomis kainomis buvo 1,3 proc. didesnis nei prieš metus. Rezultatas nėra užburiantis, tai net mažas žingsnelis atgal, palyginti su pirmojo ketvirčio tendencijomis.