Justas Gavėnas, EKT: Daugiau nei pusantrų metų nuolat girdime, kad bankai yra užsukę verslo finansavimo kranelį. Įmonės skundžiasi, kad jų verslo projektų bankai nesvarsto ir nefinansuoja. Kokia reali situacija šiandien?
Mintautas Miškinis: Šiandien paskolų verslui pasiūla rinkoje yra daugiau nei pakankama. Bankai, susitvarkę su krizės pasekmėmis, turi sveikus finansus, gerą paskolų ir indėlių santykį. Jie gali skirti pakankamai lėšų įmonių investiciniams projektams ar apyvartinėms lėšoms finansuoti, o dėl gerų klientų netgi varžosi – tad nėra prielaidų kalbėti apie sumažėjusį bankų norą finansuoti verslą.
Ir pernai, ir šiemet mūsų bankas finansuoja daugiau nei 90 proc. investicinių projektų, dėl kurių kreipiasi verslininkai. Likusių 10 proc. arba nepatvirtiname, arba finansavimą atidedame, norėdami, kad verslas išspręstų projekto svarstymo metu kilusius klausimus ir grįžtų į banką su dar tvirtesne idėjos argumentacija.
Kita vertus, matome pasikeitusią verslininkų elgseną – indėlių portfelis nuolat auga, o paskolų portfelis traukiasi. Bankų valdomas verslo investicijų portfelis sumažėjo nuo 50 mlrd. Lt 2009 m. iki 37 mlrd. Lt šiais metais. Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, verslui dar trūksta pasitikėjimo partneriais ir verslo aplinka, todėl įmonės daugiau kaupia nei investuoja. Šį pasitikėjimą būtina atkurti, nes materialinės investicijos Lietuvoje vis dar mažos (šiuo metu - 13,2 proc. BVP, palyginti su 23,5 proc. BVP 2007 m.), o investicijų dalis tenkanti vienam darbuotojui Lietuvoje yra apie keturis kartus mažesnė nei didžiosiose Vakarų Europos valstybėse <...>.
Kapitalo investicijos yra darbo našumo didėjimo (o tai reiškia verslo ir pramonės augimo) pagrindas. Verslas privalo plėstis, investuoti į naujus projektus, nes tiktai taip gali išlikti konkurencingu tarptautinėse rinkose.
Todėl verslo ir banko santykiai šiandien keičiasi – mes nekalbame vien apie "projektus“, jų sėkmę, pelningumą, atsipirkimą, o kalbame apie "įmonę“, jos finansų sveikatą, vadybą ir ateities planus. Galima sakyti, kad iš naujo atsivertėme klasikinius verslo finansavimo vadovėlius, o iš verslo įmonių tikimės pragmatiško požiūrio į jų veiklą.
Mūsų ir verslininkų tikslai sutampa – siekiame tvaraus įmonių augimo. Todėl bankas rūpinasi, kad jo finansuojamų įmonių veikla būtų sėkminga, investiciniai projektai – pamatuoti.
Ypač lengva dirbti su įmonėmis, su kuriomis esame nuo pat jų įsikūrimo pradžios – sėkmingo bendradarbiavimo patirtis leidžia mums įsigilinti į visus įmonės veiklos aspektus, o svarstydami finansavimo poreikį dirbame kaip finansų konsultantas. Tuomet daug paprasčiau įvertinti, kodėl toks poreikis atsiranda ir kokį sprendimą geriausiai pasiūlyti. Kita vertus, Lietuvos rinka nėra didelė, pažįstame didesnę dalį rinkoje dirbančių įmonių, turime supratimą ir žinių apie įvairius Lietuvos verslo sektorius, tad esame atviri visoms įmonėms, turinčioms pagrįstų verslo plėtros idėjų”.
Justas Gavėnas, EKT: Kokiuose sektoriuose pastebite didžiausią susidomėjimą bankų finansavimu? Kokius įdomesnius projektus bankas svarstė pastaruoju metu? Kokius sektorius įvardintumėte kaip neperspektyvius?
Mintautas Miškinis: Didesnio susidomėjimo sulaukiame iš energetikos, komunalinių, prekybos įmonių, finansuojame daugiau gamybos įmonių – jų eksporto plėtrą, investicijas į įrenginius. Investicijos į energetikos sektoriaus įmones yra ypač įdomios, nes biokuro, vėjo, saulės jėgainių plėtra skatina viso energijos gamybos sektoriaus atsinaujinimą. Mažesnį susidomėjimą papildomu finansavimu jaučiame nekilnojamojo turto ar pervežimų srityje.
Matome, jog verslininkai turi kapitalo perteklių, tačiau dėl ribotos Lietuvos rinkos jį investuoja pagal savo gamybos specifiką patrauklesnėse rinkose – Baltarusijoje, Lenkijoje, Ispanijoje. Pvz., Lietuvos baldų pramonės įmonės plečia savo veiklą Baltarusijoje, arčiau vietinių medienos išteklių.
Noriu pastebėti, kad nėra neperspektyvių verslo sričių – yra gera arba bloga vadyba. Pagrindinė verslininko užduotis yra pastebėti sektoriaus, į kurį investuoja, cikliškumą, suprasti pirkėjų lūkesčius. Tačiau konkretaus pramonės sektoriaus augimas nebūtinai turi sutapti su bendromis ekonomikos tendencijomis. Pvz., baldų ir medienos sektorius, išgyvenęs savo pakilimus ir nuosmukius, šiandien sparčiai auga, nors realių vidaus rinkos priežasčių tam nėra. Per krizę išmoktos pamokos, sugebėjimas diegti efektyvesnius verslo sprendimas, ieškoti naujų rinkų leidžia šios srities verslininkams šiandien planuoti gan intensyvią savo įmonių plėtrą.
Justas Gavėnas, EKT: Analizuodamas įmonių pasisakymus pastebėjau, kad daugelis jų bando skolintis lėšų apyvartiniam kapitalui stabilizuoti arba perfinansuoti senesnius įsipareigojimus. Ar tokio pobūdžio projektai gali būti traktuojami kaip tvarūs? Juk, jei įmonė neturi apyvartinių lėšų verslui palaikyti ir vystyti, apie kokį jos likvidumą galima diskutuoti?
Mintautas Miškinis: Kai apyvartinio kapitalo poreikis didėja augant verslui, plečiantis įmonės veiklos apimtims, tokį apyvartinio kapitalo trūkumą pavadinčiau teigiamu. Jeigu įmonė turi gerą produktą, profesionalių vadybininkų komandą ir dirba perspektyviose rinkose, tokie finansavimo projektai vertinami kaip tvarūs.
Kita vertus, glaudžiau bendradarbiaudami su įmonėmis, aiškiau suprantame apyvartinio kapitalo trūkumo priežastis, tad analizuodami būsimus pinigų srautus, galime prognozuoti ir spręsti apyvartinio kapitalo trūkumo klausimą iš anksto.
Susiduriame ir su tokiomis įmonėmis, kuriose piniginių srautų planavimas nėra stipriausia veiklos sritis. Šią problemą verslas, besitikintis banko finansavimo, gali spręsti (ir sprendžia) įvairiais būdais – samdosi konsultantus, keičia finansų valdymo specialistus, tariasi su banku.
Justas Gavėnas, EKT: Kiek verslo įmonių projektų finansavimui gauti svarstėte per pastaruosius 16 mėnesių? Kiek iš jų nebuvo patvirtinti ir kodėl?
Mintautas Miškinis: Per pastaruosius pusantrų metų priėmėm daugiau nei 5000 sprendimų dėl verslo finansavimo. Šis skaičius apima ir naujus investicinius projektus, ir apyvartinio kapitalo didinimo arba paskolų pratęsimo sprendimus. Jeigu finansavimą atidedame, tuomet verslo prašome patikslinti įvairius veiklos aspektus – atlikti detalesnę projekto jautrumo analizę, pasiūlyti papildomus projekto rizikų valdymo būdus, patikslinti finansines prognozes ir pan.<...>.
<...> Aukšto investicinių projektų finansavimo rodiklio priežastis – nuoseklus darbas su klientais. Iš anksto žinome apie kliento planus ir galime jiems kokybiškai pasiruošti. Kadangi šiandien dirbame kaip verslo partneris, o ne projektų finansuotojas, tad ir darbą su konkrečia planuojama įmonės investicija pradedame labai anksti. Pvz., verslininkas sako, kad galbūt 2013 m. norės statyti naują gamybinę liniją. Visus metus su verslininku ieškome tinkamiausių sprendimų, siekiame bendros pozicijos, todėl atėjus projekto įgyvendinimo metui finansavimo klausimas jau būna aptartas iš anksto.
Justas Gavėnas, EKT: Kokius "namų darbus“ turi padaryti verslininkais, kreipdamasis į banką? Kas yra tie 3 - 4 prioritetai, į kuriuos būtina susikoncentruoti?
Mintautas Miškinis: Tvari verslo idėja, sveiki finansai ir prognozuojami pinigų srautai, profesionali komanda – tai pagrindiniai aspektai, kuriuos bankas vertina, priimdamas sprendimą dėl įmonės investicijų finansavimo.
Atkreipiu dėmesį, kad mums svarbu, jog įmonės būtų skaidrios ir atviros. Verslo atstovų, ateinančių į mūsų banką su nauja verslo idėja, laukia labai atviras pokalbis apie jų veiklos tikslus, būsimo investicinio projekto prielaidas bei papildomo kapitalo poreikį.
Mes norime pasitikėti verslu, ir siekiame, kad verslas pasitikėtų banku. Todėl stebime makroekonominę aplinką Lietuvoje ir pasaulyje, sekame atskirų sektorių plėtrą – ir keičiamės kartu su verslu ir jo aplinka.
Justas Gavėnas, EKT: Kokios tendencijos, susijusios su verslo laidavimu Lietuvoje vyrauja šiuo metu?
Mintautas Miškinis: Priklausomai nuo projekto rizikos, naudojamos įvairios paskolos užtikrinimo priemonės. Jos kiekvienu atveju yra skirtingos – įkeičiamos ir prekių atsargos, ir įmonių ilgalaikis turtas. Girdime verslininkų klausimų apie asmeninį laidavimą, tačiau ši paskolos užtikrinimo priemonė nėra dažnai naudojama Lietuvoje.
