Trys Baltijos šalys nemažą dalį savo maisto produktų parduoda Rusijoje, kuri ketvirtadienį paskelbė metus neimportuosianti jautienos, kiaulienos, vaisių, daržovių, paukštienos, žuvies, sūrio, pieno ir pieno produktų iš Europos Sąjungos (ES), JAV, Australijos, Kanados ir Norvegijos.
„Food Union“, didžiausia Latvijos pieno produktų gamintoja, žinią apie Rusijos sankcijas pavadino „nemalonia“ ir pridūrė vertinanti galimas jų pasekmes. Rusijai tenka maždaug 21 proc. visų įmonės pardavimų.
Vietos žiniasklaidos duomenimis, Latvijos maisto ir žemės ūkio produktų eksportas į Rusiją šių metų pirmąjį ketvirtį siekė 75 mln. eurų ir sudarė maždaug 3,1 proc. viso šalies eksporto.
Pasak Latvijos žuvies perdirbėjų asociacijos prezidento Didzio Šmito, techniniu požiūriu pagrindinis Latvijos žuvų produktas – šprotai aliejuje – į Rusijos draudžiamų produktų sąrašą neįtrauktas. Tačiau jis mano, kad tai pasikeis. D. Šmito teigimu, Rusijai tenka maždaug 50–60 proc. viso metinio Latvijos žuvų produktų eksporto, kurio vertė siekia 150 mln. eurų.
Blogiausiu atveju, jeigu žuvų konservų ir produktų eksportas į Rusiją visiškai nutrūktų, asociacija kreiptųsi į ES ir prašytų pakeisti lėšų skyrimo žuvininkystės sektoriui taisykles bei padidinti finansavimą naujų produktų tyrimams ir plėtrai bei jų rinkodarai, sakė D. Šmitas.
Asociacija taip pat prašytų vyriausybės maždaug 20 Latvijos žuvies perdirbimo įmonių suteikti mokesčių lengvatų, kad įmonėms netektų imtis atleidimų.
Vietos žiniasklaida praneša, kad vyriausybė svarsto galimybę pirmadienį rengiamame neeiliniame posėdyje pasiūlyti įmonėms, kurios nukentės nuo Rusijos priemonių, dvylika mėnesių taikyti mokesčių lengvatas.
Dėl sankcijų nerimauja ir Baltijos šalių vežėjai, į Rusiją gabenantys didelius prekių iš Vakarų Europos srautus. Tačiau šio sektoriaus atstovai teigia, kad vertinti poveikį dar per anksti.
Latvijos vežėjų asociacijos „Latvijas Auto“ prezidentas Valdis Trezinis „The Wall Street Journal“ teigė, kad prekėms iš ir į Rusiją vežti naudojama 70–80 proc. Latvijos sunkvežimių, kurių yra apie 14 tūkstančių.
Anot jo, Latvijos vežėjai galimam krovinių srauto Rusijos kryptimi sumažėjimui dėl įvairių priežasčių, įskaitant importo paklausos smukimą dėl rublio kurso svyravimų, pradėjo rengtis dar 2013 metų pabaigoje.
Praeityje vežėjų sektorius sėkmingai atlaikydavo paklausos nuosmukius, kaip antai po 1998 metų finansų krizės Rusijoje, teigė V. Trezinis.
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atstovas spaudai Gytis Vincevičius sakė, kad dėl Rusijos embargo labiausiai gali nukentėti vežėjai, gabenantys šaldytus produktus iš Vakarų Europos. Refrižeratoriai sudaro maždaug trečdalį iš 27 tūkst. Lietuvos sunkvežimių, kurie naudojami tarptautiniams pervežimams.
Pasak G. Vincevičiaus, vežėjų įplaukos iš Rusijos sudaro apie 1 mlrd. eurų ir maždaug 40 proc. šių įplaukų tenka šaldyto maisto pervežimams.
Jo teigimu, nemaža 650 Lietuvos vežėjų automobilių keliais dalis vietoj atvėsintų ir šaldytų maisto produktų iš ES šalių galėtų gabenti maisto siuntas iš ne ES šalių, pvz., vaisius ir mėsą iš Lotynų Amerikos.
Gitanas Nausėda, Lietuvos SEB banko prezidento patarėjas, mano, kad dėl bendro Rusijos embargo maisto importui iš ES poveikio ir susijusio poveikio transporto sektoriui Lietuvos BVP prieaugio 2014 metais rodiklis galėtų sumažėti 1 procentiniu punktu. Jo teigimu, 2013 metais maisto ir žemės ūkio produktų eksportas į Rusiją sudarė 4,7 mlrd. litų, iš kurių maždaug 1,1 mlrd. litų sudarė lietuviškos kilmės produktai, o likusią sumą – tranzitu iš ES vežtos prekės.
Tuo tarpu Estijoje Rusijai tenka maždaug 10 proc. viso šalies eksporto ir beveik 20 proc. šalies maisto eksporto.
Ruta Arumae, Estijos SEB banko analitikė, prognozuoja, kad Estijos BVP prieaugio 2014 metais rodiklis gali sumažėti 0,3 procentinio punkto, jeigu šalies įmonėms nepavyks greitai surasti naujų rinkų.
„Žinoma, nukreipti savo eksportą kitus gali būti sunku, nes kitose šalyse taip pat yra“ maisto perteklius, teigia analitikė.
Anot jos, rinka bus užtvindyta prekėmis, todėl šis Rusijos sprendimas artimiausiu metu greičiausiai išprovokuos maisto kainų smukimą.
„Šis Rusijos sprendimas gana įdomus – dėl jo beveik trečdalis šios šalies vartotojų neteks prieigos prie maisto, kurį jie iki šiol vartojo“, - teigia R. Arumae.
Nemažai Estijos gamintojų jau yra nutraukę eksportą į Rusiją, nes mano, kad ši rinka yra neprognozuojama ir nestabili.
Estijos premjeras Taavis Roivas pareiškė, kad vyriausybė yra pasirengusi paremti naujų rinkų ieškančius verslininkus.
„Ženklų, kad Rusijos rinka nėra tokia saugi kaip Europos Sąjunga, būta nuo dešimtojo dešimtmečio“, - pareiškė jis, turėdamas omenyje ekonominę krizę, Rusiją ištikusią praėjusio dešimtmečio pabaigoje, kai Estijos maisto gamintojai į Rusiją eksportavo didelę savo produkcijos dalį. Dėl šios krizės Estijos įmonėms ir verslininkams teko ieškoti naujų rinkų savo produktams. Krizės padariniams įveikti prireikė ne vienų metų.
Estijos pieno produktų gamintojai „Estover“ nukreipti eksportą kitur teko šių metų sausį, kai Rusija atsisakė įsileisti įmonės produktus. Nors įmonė pastarąjį pusmetį prekių į Rusiją nesiuntė, jos vadovas Ago‘as Tederis vietos žiniasklaidai sakė manąs, kad Rusija yra svarbi rinka.
„Mes siekėme, kad jie atšauktų draudimą, mes įvykdėme visus reikalavimus, kurie mums buvo iškelti“, – pareiškė jis.
Pasak „Estover“ vadovo, nieko panašaus į Rusijos taktiką jis nėra matęs.