Esame nuolat sekami išmanaisiais telefonais, nuolaidų kortelėmis, naršymu internete - kiti iš to dar pasipelno. Kaip privačius asmenis seka verslas aiškinosi TV3 laida “Savaitės komentarai”.
© A.Didžgalvio nuotr.

„Kai mes visą savo informaciją, visą bendravimą perkeliame į kompiuterius, atsiranda galimybė viską (stebėti – DELFI). Tokios didelės stebėjimo apimties ir tokios santykinai lengvos prieigos iki šiol nebuvo“, - sakė rinkodaros specialistas Džiugas Paršonis.

Tuo naudojasi verslas, kuris siekia išsiaiškinti, kas yra jų pirkėjai, kiek uždirba, kur dirba, kokie yra jų pasirinkimai ir pomėgiai. Skaičiuojama, kad už vieno žmogaus kontaktus kai kurios įmonės moka po 0,3 lito, o žmonių kontaktų galma surinkti dešimtis tūkstančių.

“Jeigu jūs einate į kokį nors portalą ir ieškote kelionės į, tarkime, Maldyvus, arba norite rezervuoti ten viešbutį, jūs galite pastebėti, kad praėjus savaitei nuo jūsų apsilankymo, iššoks reklama, sakanti, kad dabar kelionėms į Maldyvus yra 20 proc. nuolaida, o viešbučiams į Maldyvus yra 40 proc. nuolaida”, - pavyzdį pateikia žiniasklaidos planavimo agentūros „Media House“ verslo plėtros vadovas Artūras Olšauskas.

Primenama, kad paieškos varikliai, tokie kaip „Google“ ir „Yahoo“, taip pat fiksuoja vartotojų apsilankymus ir vėliau siūlo susijusius paieškos rezultatus - surinkta informacija naudojama reklamos tikslais.

“Sekant jūsų veiksmus, ką jūs darote, tinklapiai įrašo informaciją apie jūsų žiūrėtus puslapius, tai vadinamieji „slapukai“ (angl. „cookies“), visos naršyklės naudoja šią technologiją”, - atkreipia dėmesį „Microsoft“ technologijų ekspertas Šarūnas Končius.

Papildomus duomenis kaupia ir telefonai, pavyzdžiui, fotografuojant pridedami duomenys, kur nuotrauka yra padaryta. Atsiradus išmaniesiems telefonams duomenų rinkimas palengvėjo, nes, jei vienu kompiuteriu gali naudotis keli asmenys, tai paprastai telefonas priklauso vienam žmogui. Tačiau specialistai sako, jog nors vartotojo elgesys yra stebimas, žmogaus tapatybė yra nenustatoma, nebent tai daro saugumas.

„Mes nežinome nei jų pavardžių, nei vardų, nei kur jie gyvena. Mes žinome, kaip jie elgiasi internete, žinome, ką jie mėgsta internete, bet mes galime prasilenkti gatvėje ir nežinoti, kad čia tas pats žmogus, į kurį mes taikome reklamoje“, - teigia A. Olšauskas.

Džiugas Paršonis
Džiugas Paršonis
© Asmeninio archyvo nuotr.

Ekspertai teigia, jog dažnai patys žmonės palengvina darbą juos sekančiam verslui, nes socialiniuose tinkluose skelbia daug asmeninės informacijos, tačiau net ir to nedarant, išlikti nematomu nebeįmanoma.

„Nebūkime naivūs: skatinimas gauti algas į banko sąskaitas, atsiskaitymas kortelėmis yra ne vien žiūrint mūsų interesų, šitaip lengviau sekti vadinamąjį šešėlį, šitaip lengviau aiškintis kiekvieno žmogaus gyvenimą, įpročius, mokesčius, jeigu to prireiktų“, - mano D. Paršonis.

Duomenų apsaugos inspekcija skaičiuoja kasmet sulaukianti po keletą šimtų skundų dėl duomenų rinkimo, tačiau ji tvirtina, kad daugelis tokių „seklių“ dirba teisėtai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Rekordiškai padaugėjo Didžiojoje Britanijoje dirbančių ES šalių piliečių (11)

Didžiojoje Britanijoje dirbančių Europos Sąjungos šalių piliečių skaičius antrąjį šį...

Dėl teroro aktų Ispanijoje atpigusios aviakompanijų akcijos nusitempė žemyn visą Europos akcijų rinką (8)

Europos vertybinių popierių rinka penktadienį smuktelėjo, nes dėl Ispanijoje įvykdytų kelių...

Pertvarkoma Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (8)

Pertvarkoma Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ( VVTAT ): jai perduodamos Europos...

Krintant svarui, toliau daugėja Didžiąją Britaniją lankančių turistų skaičius (10)

Didžiąją Britaniją birželį aplankiusių turistų skaičius, palyginti su tuo pačiu 2016 m....

B. Bradauskui priklausantis „Lamantinas“ šiemet uždirbo 471 tūkst. eurų pelno (50)

Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovė „Lamantinas“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 471...

Top naujienos

Ar kada susimąstėte, kaip iš tiesų dirba „Palangos bobutės“ (24)

300 kvadratinių metrų dydžio butas vasarai Palangoje jau atgyvena, sako „Ober-Haus“ Vakarų...

Kaip iš tikrųjų atrodo gyvenimas Rusijos glūdumoje (13)

Švintant saulei Jevdokimovas, kaimas Rusijos glūdumoje, tingiai bunda iš miego ir nyra iš trobas...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (25)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (79)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (83)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (1104)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (49)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (83)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Atrodo paprasta, bet efektyvu: kaip miestai gelbėjasi nuo nepakeliamos kaitros (3)

Didmiesčiai visame pasaulyje ieško būdų, kaip išgyventi vasarą ir išsaugoti gyvybes. Kovoje su...

Po įgyvendinto plėtros projekto „Mega“ tapo sunkiai atpažįstama (63)

Po metus trukusių plėtros darbų didžiausias prekybos ir laisvalaikio centras vidurio Lietuvoje „...