„Numatyta 1 tūkst. litų padidinimo riba yra ženkli, nes per trumpą laikotarpį bus apie 25 proc. padidintas reikalavimas minimaliam mėnesiniam atlyginimui. Kalbant apie prekybos sektorių apskritai, minimalus atlyginimas jame daugiau yra išimtis nei taisyklė, nes prekyboje atlyginimai yra konkurencingi ir diktuojami rinkos. Tačiau kitą vertus, atsiranda smulkiųjų, t.y. kaimo ir regiono verslininkų, interesų, o šiame segmente, be abejo, atlyginimai dažnai būna ir minimalūs.

Todėl toks žymus padidinimas prie nedidėsiančių apyvartų ir stabilaus, bet nedidelio įmonių apyvartumo bus gana skausmingas. Masinių bankrotų, ar skausmingų pasekmių nenusimato, tačiau pavieniais atvejais gali būti ir mažinamos darbo vietos, ir galbūt ne visos įmonės atlaikys tą reikalavimą padidinti minimalų mėnesinį atlyginimą bei galės rinkoje išlikti, turiu omenyje kaimus ir regionus“, - sako Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas.

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė dėsto, jog MMA didinimą ypatingai pajus kaimų ir rajonų verslininkai.

„Didžiuosiuose miestuose, kas moka tuos vidutinius atlyginimus arba didesnius, MMA didinimo net nepajus, tačiau mažuose miesteliuose, kaimuose ir rajonuose, kur ekonominė situacija yra pakankamai prasta, verslui tai atsilieps: gali būti darbuotojų atleidimų, užimtumo mažinimo. Nuo Naujųjų metų nepadidės apyvartos, nepadidės vartojimas ir verslininkui didesnėms MMA reikės uždirbti, o esant tokiai ekonominei situacijai uždirbti bus sunku“, - teigia ji.

Zita Sorokienė
Anot Z. Sorokienės, smulkieji pasisako už tai, kad MMA būtų didinama ne iš karto iki 1 tūkst. litų, o palaipsniui, be to, kai kuriems rajonams galėtų būti numatyti diferencijuotos MMA, o kartu turėtų didėti ir neapmokestinamas pajamų dydis.

„Mes dar tęsiame dialogą su Vyriausybe, teikėme ir teiksime siūlymus, kuriuos paanalizavus ir priėmus galima gauti abiems pusėms naudingą variantą“, - sakė ji.

Kiti smulkiųjų prekybininkų atstovai pasakoja, jog viskas būtų gerai, jei didinant MMA augtų ir apyvartos, tačiau pardavimams nedidėjant, verslininkams nežinia iš kur bus gauti papildomų pajamų, todėl bus mažinamas darbuotojų užimtumas.

„Nuotaikos nelinksmos, švelniai sakant. Būdavo tų padidinimų ir ankstesniais metais, pakėlimas buvo ir konservatorių Vyriausybės metu, tačiau tokios reakcijos kaip dabar nesulaukdavau, dabar žmonės yra labai sunerimę. Žinau konkrečių atvejų, kai verslininkai vertina apyvartas ir svarsto, ką uždarys, pavyzdžiui, bus uždaroma parduotuvė kaime netoli Birštono, ir Jurbarke planuojama mažinti darbuotojų, ar jų etato dalį. Aišku, ne visi apie tai kalba, yra ir sakančių, jog atlaikys MMA padidinimą iki 1 tūkst. litų, - dėsto Jurbarko rajono verslininkų organizacijos tarybos pirmininkas Gintarius Stoškus. - Aš turiu tris parduotuves, dvi Jurbarke ir vieną Jurbarko rajone, nors kol kas atleidimų neplanuoju, vienu etatu užimtumą planuoju mažinti, gal etatus mažinti iki 0,75. Žinoma, tą darysime ne iš karto, bet matysime, kokia situacija bus po Naujųjų metų, bet paprastai, sausio mėnuo visiems smulkiesiems verslininkams, bet kurioje veiklos srityje, yra štilis.“

Kaimo parduotuvių tuštėjimo metas

Daugiau nei 20 parduotuvių regionuose vienijančio „Veivera“ Širvintų vartotojų kooperatyvo direktorius Vytautas Stundžia teigė, kad minimalios algos kėlimas jokių pokyčių kooperatyvo parduotuvėse neturėtų sukelti.

„Minimalų atlyginimą pas mus gauna tik valytojos. Visi darbuotojai gauna virš minimalios, todėl nieko nesiruošiame daryti“, - komentavo pašnekovas. Pasak jo, kol kas nėra paskaičiuota, kiek kooperatyvui kainuos minimalaus atlyginimo didinimas, tačiau tikima, kad parduotuvių uždaryti ar atleisti žmonių nereikės.

Tuo metu 33 parduotuves vienijančio Ukmergės vartotojų kooperatyvo pirmininkė Angelė Andrikonenė pripažino, kad planuojamas minimalaus atlyginimo didinimas verčia pamąstyti apie kai kurių prekybos vietų atsisakymą.

„Kaimuose dabar pagal J. Avyžių yra tuštėjimo metas. Yra parduotuvės tokios, kaip Miegučių kaime, Martinonių kaime, kur yra likusios kokios 4-5 trobos, o parduotuvė vis vien veikia. Žinoma, kažką darysime“, - tvirtino pašnekovė.

Nors kai kurios parduotuvės kooperatyvui daug pelno neneša, visgi iki šiol jos buvo paliekamos vietos gyventojų prašymu. Tačiau, kaip teigė pašnekovė, po kalbų apie minimalaus atlyginimo didinimo tenka vėl viską pergalvoti.

„Nesakau, kad labai atsilieps, bet įtakos bus. Jei mes pernai, užpernai labai daug dėjome pinigų į parduotuvių atnaujinimus, į buhalterinę apskaitą dėjome daug lėšų, tai ateinančiais metais susilaikysime. Ir plėtros nebedarysime. Šiemet pasistatėme dvi naujas parduotuves, padidinus minimalų atlyginimą į savo biudžetą tokių dalykų nebeįtraukinėsime“, - kalbėjo A. Andrikonienė.

Kaip sakė pašnekovė, Miegučių kaimo gyventojams, kurių yra apie 70, uždarius parduotuvę, kita artimiausia būtų už maždaug 10 km.
„Minimalus atlygis didės, bet mūsų pirkėjai yra pensijas gaunantys ir vidutines pajamas – pensijos tai nedidėja“, - skundėsi pašnekovė.

A. Andrikonienė sakė, kad kai kuriose parduotuvėse bus svarstoma trumpinti darbo laiką, pavyzdžiui, dirbti tik iki 16 val.

Padidinus vieniems, teks didinti ir kitiems

Daugiau nei 500 regionų parduotuvių vienijančios Lietuvos kooperatyvų sąjungos generalinis direktorius Raimondas Koreiva patvirtino, kad smulkieji prekybininkai svarsto apie parduotuvių uždarymus arba darbo laiko trumpinimus, tačiau stiprūs kooperatyvai pokyčio nepajus.

„Padėtis priklauso nuo to, kaip kooperatyvui sekėsi iki šiol išgyventi. Yra stiprių kooperatyvų, kur nelabai pasijaus minimalaus atlyginimo didinimas. Tačiau suprantama, kad minimalų atlyginimą gauna žemiausios kvalifikacijos, be patirties darbuotojai, todėl pakėlus minimalų atlyginimą, teks kelti atlyginimus ir tiems, kurie jau yra užsidirbę. Negalima sulyginti ką tik atėjusio dirbti žmogaus atlyginimo su ilgai išdirbusiu“, - kalbėjo pašnekovas.

„Tačiau tose parduotuvėse, kurios dar nespėjo atsigauti po krizės ar turi rimtesnių parduotuvių, teks ir atleisti žmones, ir darbo valandas trumpinti. Kaimo vietovių parduotuvėse bandėme dirbti turint du darbuotojus pamainomis, dabar gauname žinių, kad paliks pusantrą ar vieną etatą ir be savaitgalių“, - tęsė R. Koreiva.

Pasak jo, labiausiai pokyčiai pasijus kaimuose, o ne miesteliuose ar miestuose tiesiog bus koreguojamas laikas. „Jau ir taip jautėme konkurencinį spaudimą, kai pakankamai nedideliuose miesteliuose atsidarė parduotuves didieji prekybininkai. Minimalios algos didinimas – dar vienas lašas iki taurės perpildymo“, - konstatavo pašnekovas.

R. Koreiva kritikavo naujos valdžios planus didinti minimalų atlyginimą, teigdamas, kad pirmiausia vartojimą jie galėjo pradėti skatinti didinami neapmokestinamą pajamų dydį, o ne perkeliant šią naštą smulkiam verslui.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (579)