Verslininkai neatsigina už 400 Lt norinčių dirbti nuteistųjų

 (87)
Šiuo metu Lietuvoje iš daugiau nei 10 tūkst. nuteistųjų dirba apie 1,2 tūkst. žmonių, t.y. apie 14 proc. Kalėjimų departamento direktorius Artūras Norkevičius sako, kad norinčių dirbti yra beveik dvigubai daugiau, bet nepakanka darbo vietų – verslas labai nedrąsiai ateina į įkalinimo įstaigas su ilgalaikiais planais. Tačiau galimybės įsidarbinti neįgaliesiems yra dar mažesnės.
Verslininkai neatsigina už 400 Lt norinčių dirbti nuteistųjų
© A.Didžgalvio nuotr.

„Galėtų dirbti bent dvigubai daugiau nuteistųjų, o mūsų siekiamybė per visą mums pavaldžių įstaigų sistemą įdarbinti apie 3 tūkst. žmonių, tačiau turime darbo pasiūlyti tiek, kiek turime, o nuteistieji mielai dirba, nors norinčių dirbti yra ir daugiau“, - per Lietuvos pramonininkų konfederacijos posėdį sakė Kalėjimų departamento direktorius Artūras Norkevičius.

Nuteistieji daugiausiai dirba dviračių ir baldų pramonės, medžio apdirbimo, ketaus, metalo gamybos ir kitose srityse, o vidutinis atlyginimas sudaro apie 400 litų. Pagal nustatytą tvarką, nuteistieji gali gauti 30 – 75 proc. minimalaus atlyginimo.

“2005-2006 m. nuteistųjų įdarbinimas siekė 20-22 proc., o šiuo metu jis yra kritęs, sakyčiau, iki katastrofiško lygio ir vos siekia 14 proc.”, - sako Kalėjimų departamento, gamybos skyriaus viršininkas Sigitas Auškalnis.

Kalinių gaminių katalogas
Kalinių gaminių katalogas
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Jis priduria, kad dažnai nuteistųjų gaminamoms prekėms sunku konkuruoti rinkoje, nes valstybės įmonių gamybinė bazė jau yra pasenusi, tačiau privatus verslas labai nedrąsiai domisi galimybėmis dirbti su įkalinimo įstaigomis.

„Kol kas privatus sektorius atėjo tik į Pravieniškių trečiąją valdybą, kur „Achemos grupė“ įkūrė cechą - iš viso ten dirba apie 200-220 žmonių. Kol nebuvo atėjęs „Achempak“, toje valdyboje dirbo apie 100 nuteistųjų, - dėsto S. Auškalnis, pabrėžiantis, kad tai yra vienintelė ilgą laiką įkalinimo įstaigoje dirbanti įmonė, o esą kiti užsakymai yra vienkartiniai. - Siekiama, kad nuteistasis galėtų dirbti su tokia įranga, kad išėjęs į laisvę būtų paklausus rinkoje, galėtų adaptuotis ir integruotis. Manau, ir darbdavys, matydamas, kad jis pasitaisė, priimtų jį į darbą, o dabar, kai jis dirba su sena įranga, įmonėms tenka žmonės mokytis iš naujo ir prarandama daug laiko.“

Anot jo, nuteistieji yra labiau motyvuoti dirbti privačiose bendrovėse nei valstybinėse įmonėse, nes ne tik įgauna pritaikomos patirties, bet ir sulaukia papildomų paskatinimų - privataus kapitalo įmonės randa lėšų nuteistiesiems ir, pavyzdžiui, įteikia dovanų Kalėdų proga.

Verslas skaičiuoja, jog nuteistuosius samdyti pigiau

Koncerno „Achemos grupė“ rinkodaros direktorius Rimas Varkulevičius, sako, jog „Achempak“ patirtis rodo, jog gamyba įkalinimo įstaigose kainuoja pigiau, be to, esant prastovoms nereikia mokėti darbuotojams, gerai yra įrengta dalis gamybinių patalpų, yra vietos sandėliavimui, todėl šiais metais planuojamos 187 tūkst. litų investicijos, kitąmet – dar 1,15 mln. litų naujiems įrenginiams. Per dvejus metus įmonė tikisi sukurti 50 – 60 naujų darbo vietų.

Galimybėmis įdarbinti nuteistuosius domisi ir sostinės įmonė „Archyvų sistemos“.
„Susidomėjome dėl to, kad norime būti socialiai atsakinga įmone, be to, kai lankiausi Vokietijoje, norėdamas pirkti įrangą konfidencialių dokumentų naikinimo cechui, pamačiau, kad ten irgi darbuojasi nuteistieji bei protinę negalią turintys žmonės. Šiuo metu turime apie 80 darbuotojų, galvojame apie 6 darbo vietas nuteistiesiems. Ekonominio naudingumo dar neskaičiavome, nes tik pradėjome domėtis“, - pasakojo bendrovės generalinis direktorius Tomas Kriščiūnas.

Kalėjimų departamentas pabrėžia, jog nuteistieji gali dirbti daugelyje sričių: šaltkalviais, siuvėjais, amatininkais ir panašiai. Be to, nuteistieji nėra draudžiami „Sodroje“, todėl įmonėms tenka mokėti mažiau mokesčių.

„Dirbantys nuteistieji nėra draudžiami privalomuoju „Sodros“ draudimu ir negali kaupti pensijai. Kai kurie nuteistieji su mielu noru draustųsi patys, kad kauptų pensijai, bet dabar nėra teisinės bazės ir, manau, kad tai yra didžiulė spraga“, - sako S. Auškalnis.

Dirbančiųjų neįgaliųjų – mažiau nei dešimtadalis

Kalinių gaminių katalogas
Kalinių gaminių katalogas
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Darbo dar labiau trūksta fizinę ir proto negalią turintiems žmonėms, pasak Strėvininkų globos namų atstovo Romualdo Genevičiaus, jų įdarbinama iki dešimtadalio.

Pasak jo, šiuo metu globos namų gyventojai pagalbinius darbus nudirba spausdinimo sektoriuje dirbančiai „Lodvilai“, tačiau užsakymų yra gerokai mažiau, nei žmonės galėtų atlikti.

„Darbai, kurių mes imamės ir kurie yra pagal mūsų galimybes, mes juos atliekame labai kokybiškai, - sako R. Genevičius. - Mes mokome žmogų dirbti pagal jo galimybes. Ne kiekvienas gali susegti nuo pradžios iki pabaigos buhalterinės apskaitos knygą, bet vieni renka, kiti klijuoja, treti šniūrus veria, ketvirti su mašina susega ir kiekvienas žmonių savo darbą padaro tikrai atsakingai.“

Jis pabrėžia, kad negalią turintys žmonės labai nori dirbti ir globos įstaigos darbuotojus pasitinka klausimais „Ar šiandien dar turėsime darbo? Vakar lyg ir baigėme, ar šiandien atveš?“

www.DELFI.lt
Registruoti (0) Anonimiški (87)
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Verslo naujienos

Lietuviško kapitalizmo pradininkas A. Stašaitis siunčiamas už grotų (62)

Kauno apygardos teismas baigė nagrinėti garsiojo Kauno verslininko Arvydo Stašaičio bylą, kurioje lietuviško kapitalizmo pradininku vadinamas kaunietis buvo kaltinamas iššvaistęs beveik 14 mln. Lt. Teismas pirmadienį paskelbė verdiktą – A. Stašaitis ir jo bendras Stasys Pilvelis pripažinti kaltais.

N. Mačiulis. Košmaras Guobų ir kitose gatvėse (5)

Pirmąjį šių metų ketvirtį visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose sandorių skaičius butų rinkoje buvo maždaug trečdaliu mažesnis nei prieš metus. Žemyn pasuko ne tik sandorių skaičius, bet ir kainos. Kai kuriuose segmentuose metų pradžioje jos sumažėjo beveik dešimtadaliu. Ar tai tik trumpalaikė korekcija, ar būsto rinkoje tikėtinas ilgalaikis įšalas?

Pabandė išsiaiškinti, kas lietuvių laukia senatvėje: geriau nežinoti (243)

Beveik kas penktas (19,8 proc.) pensinio amžiaus žmogus Lietuvoje gyvena ties skurdo riba. Pagal šį rodiklį esame tarp šešių daugiausia problemų turinčių ES šalių. Kone vienintelis šalies senjorų pajamų šaltinis senatvėje — valstybės mokama pensija, tačiau du iš trijų Lietuvos gyventojų — būsimųjų pensininkų — nesidomi ir nežino, kokia bus jų pensija ir kaip ją padidinti.

Kinijos liaudies bankas: šaliai stipraus skatinimo nereikia

Pirmadienį duodamas interviu valstybiniam leidiniui "People's Daily", Kinijos liaudies banko vyriausiasis ekonomistas Ma Junas teigė, kad, nors šalies ūkis susilpnėjęs, stipraus skatinimo plėtrai nereikia. Apie tai praneša "Dow Jones".

Vietoj greitųjų kreditų reklamos – ekonomikos pagrindų mokančios laidos

Paskolų verslas Švedijoje paskutiniais metais augo itin sparčiai. Valstybinis antstolių biuras jau kelerius metus iš eilės stengiasi atkreipti šalies politikų dėmesį į augančią problemą – per lengvai suteikiamas paskolas ir per dideles palūkanas, kas dažniausiai jaunus žmones įklampina į skolas. Kaip problematiškiausios įvardijamos greitųjų kreditų įmonės.