Jo vardu pavadinti restoranų tinklai veikia šalies lošimo namuose, autobusų stotyse ir greitkeliuose įrengtose specialiose techninio aptarnavimo stotyse, rašo BBC.
Keturiasdešimt penkerių metų verslininko siūlomi paruošti patiekalai yra labiausiai perkami.
„Didžiuojuosi galėdamas teigti, kad mano pagaminti maisto produktai yra paklausiausi tarp pirkėjų, užsakančių maisto produktus paštu ar telefonu. Jiems tiesiog nėra konkurencijos".
Ir nors Chon Chol-woo kaip verslininko sėkme niekas neabejoja, jis nebaigė jokių verslo mokslų. Vyras užaugo stalinistinėje Šiaurės Korėjoje, kur privati prekyba uždrausta.
Chon Chol-woo, palikęs Šiaurės Korėją 1989 metais, yra vienas iš 27000 Šiaurės Korėjos pabėgėlių, šiandien gyvenančių Pietų Korėjoje.
Nemaža dalis emigrantų iš Šiaurės Korėjos seka jo pavyzdžiu ir bando kurti savo versloves. Vis dėlto privataus verslo jie dažnai yra tiesiog priversti imtis, nes dauguma jų susiduria su dideliais sunkumais mėgindami susirasti darbo Pietų Korėjoje arba jaučiasi diskriminuojami darbovietėse. Tad didžioji dauguma šiaurės korėjiečių įsteigtų bendrovių atkakliai kovoja dėl vietos po saule.
Pietų Korėja yra sėkmingų kapitalistinių įmonių įsikūnijimas, nes čia klesti tokie konglomeratai kaip „Samsung", „Hyundai" ir LG, iškilę iš Korėjos karo pelenų.
Šiuo metu šalies rinka – nepaprastai konkurencinga, o Pietų Korėjoje gyvenantys tėvai leidžia savo vaikus mokytis į garsiausius universitetus ir stažuotis į sėkmingiausias bendroves, kad išmoktų užsienio kalbų ir pasisemtų žinių ir įgūdžių sudėtingame bei painiame informacinių technologijų pasaulyje.
Šioje aplinkoje emigrantų iš Šiaurės Korėjos įgūdžių ir patirties stoka ypač ryški, ir būtent šis trūkumas apsunkina jų pastangas konkuruoti.
Nedarbo lygis tarp emigrantų iš Šiaurės Korėjos yra tris kartus didesnis nei tarp pietų korėjiečių, ir emigrantai viename darbe išsilaiko vidutiniškai devyniolika mėnesių, kai pietų korėjiečiai – šešiasdešimt septynis mėnesius, rodo šalies statistiniai duomenys.
Hwang Ye-Bin yra Šiaurės Korėjos pabėgėlių fondo Pagalbos verslui skyriaus direktorė. Šią organizaciją įsteigė Pietų Korėjos vyriausybė, ji padeda žmonėms iš Šiaurės Korėjos įsikurti Pietų Korėjoje.
Moteris pataria šiaurės korėjiečiams, norintiems pradėti savo verslą, ir teigia, kad dauguma tų, kurie kreipiasi į ją pagalbos, yra tie, kuriems sunkiai sekėsi susirasti bet kokį darbą Pietų Korėjoje.
„Jie paprastai mažiau išsilavinę ir vyresni, - sako ji. – Ir dažnai nėra kompetentingi verslui pradėti. Tik labai retais atvejais toks rizikingas sumanymas pasiteisina."
Hwang Ye-Bin priduria, kad šiaurės korėjiečiams sunkiai sekasi ir surinkti lėšų verslui pradėti, ir jiems daug sunkiau sulaukti tokios pat paramos ar institucijų supratimo, kokio sulaukia pietų korėjiečiai.
„Be to, tam tikra institucinė diskriminacija yra neišvengiama – ypač atsižvelgus į aplinkybę, kad daugumai paramos prašytojų - per keturiasdešimt, o jų vartojama kalba išskiria juos kaip šiaurės korėjiečius", - sako ji.
Kaip jam pavyko?
Chon Chol-woo savo sėkmę aiškina sunkiu darbu, tačiau jo kelias toli gražu nebuvo lengvas.
2000 metais jis prarado savo pirmąjį restoranų verslą ir santaupas per vieną sukčių, kuriam jis patikėjo vienas svarbiausių pareigų įmonėje.
Vis dėlto Chon Chol-woo atsigavo ir sukūrė dar didesnę verslo imperiją. „Kai pavyksta vieną kartą, jau žinai, kaip tą daryti ir nesunku pakartoti", - sako jis.
Tačiau turbūt niekas nežino tų problemų, su kuriomis susiduria šiaurės korėjietis, mėginantis pradėti verslą Pietų Korėjoje, geriau nei Kim'as Sung-il'as. Tarnavęs Šiaurės Korėjos kariuomenėje karininku, Kim'as Sung-il'as pabėgo iš šios šalies 2001 metais. Nuo tada jis įsteigė – ir uždarė – penkias versloves Pietų Korėjoje: makaronų restoraną, koldūnų restoraną, grybų ūkį, gilių drebučių restoraną ir koldūnų gamybos įmonę.
Šiuo metu jis rengiasi įsteigti dar vieną, jau šeštąją bendrovę: vištienos perdirbimo įmonę, gaminančią produktus garsiajai korėjietiškai vištienos su ženšeniu sriubai.
„Pradėti verslą buvo daug sunkiau, nei tikėjausi, - pasakoja jis. – Pagrindinis sunkumas buvo tas, kad nepažįsti daug žmonių, kuriais galėtum pasitikėti – čia atvažiavę neturime jokių ryšių. Be to, skiriasi kalba, kultūra ir maistas, tad visų šių dalykų reikia mokytis".
Kim'as Sung-il'as ilgainiui suprato, kad sunku išlaikyti bet kokį verslą ilgiau nei šešis mėnesius, ir pagrindinė to priežastis – pinigų trūkumas. Bet, sako jis, alternatyva - dirbti samdomu darbuotoju Pietų Korėjoje - buvo nepriimtina.
„Turbūt nėra srities, kurioje nebūčiau mėginęs įsitvirtinti - esu dirbęs statybininku, fizinio darbo darbininku, prekių pristatytoju, autobuso vairuotoju, - pasakoja jis. – Bet buvo labai sunku bendrauti su aplinkiniais dėl kalbos ir kultūros skirtumų. Ir visą laiką jaučiausi diskriminuojamas kaip šiaurės korėjietis."
Po daugelio metų, kupinų sunkių išbandymų ir klaidų, Kim'as Sung-il'as deda daug vilčių į vištienos perdirbimo verslą, kurį ketina atidaryti – nors ir neturi tam pakankamų lėšų.
„Dabar aš tiesiog negaliu nepasiduoti", - sako jis.
Verslo mentalitetas
Senoji Šiaurės Korėjos sistema, kurioje užaugo Chon Chol-woo ir Kim'as Sung-il'as – kai gyventojus viskuo aprūpina valstybė, - jau seniai nebeveikia, dygsta privataus verslo ir pasitikėjimo savo jėgomis daigai – keičiasi tiek rinkos, tiek požiūris.
Todėl jaunesnio amžiaus emigrantai iš Korėjos apie verslą išmano daug daugiau.
„Jaunesnė karta [Šiaurės Korėjoje] beveik nesiskiria nuo pietų korėjiečių", - sako Chon Chol-woo, iki šiol įdarbinęs daugiau nei šimtą emigrantų.
Naujausias jo projektas – pigių restoranų tinklas, kurį jis tikisi išplėsti už šalies ribų.
„Sumanyti tokį projektą mane paskatino „Mc Donald's" verslo modelis, – sako jis. – Visas maistas yra sufasuotas, todėl man nereikia mokėti virėjams ar aptarnavimo personalui. Tokį verslo modelį galima lengvai atkartoti ir pritaikyti užsienio šalyse; ir nebūtina būti korėjietiško maisto ekspertu. Tokia verslo koncepcija Korėjoje – naujiena.
Net kai nedirbu, visada bandau ieškoti naujų sprendimų. Svarbiausia išsiugdyti verslo mentalitetą, kaip tą yra padarę pietų korėjiečiai", - yra įsitikinęs verslininkas.
