Jo teigimu, po Krymo sprendimo atsiskirti nuo Ukrainos ir jungtis prie Rusijos šiame pusiasalyje dirbantiems verslininkams beliko tik visiškas netikrumas dėl įstatymų, ekonomikos perspektyvų, prekių pristatymo ir didėjančios reketo baimės.

„Galas verslui Kryme. (…) Jeigu bus karo veiksmai, atims turtą ir bus viskas“, - DELFI sakė R. Šėgžda.

Pašnekovo duomenimis, šiame pusiasalyje lietuvių verslininkai beveik nedirba, tik Lietuvos bendrovės „BT Invest“ valdo aštuonias maisto prekių parduotuves „Novus“.

„Jie visą laiką buvo nerime. Jiems labai pabrango transporto išlaidos prekių pristatymui iš Ukrainos, nes vežėjai imdavo dvigubą kainą“, - sakė R. Šėgžda.

Tiesa, dėl netikrumo žmonės pirko daug daugiau maisto produktų, todėl apyvarta kuriam laikui net padidėjo.

Po sekmadienį įvykusio vadinamojo referendumo, kurio nepripažįsta Vakarų pasaulis, nuspręsta, kad Krymo regionas, kuriame gyvena apie 2 mln. gyventojų, atsiskirs nuo Ukrainos ir jungsis prie Rusijos.

Rimantas Šegžda
„Perspektyvos labai prastos. Aš vis dar tikiu, kad pasaulio diplomatai susiims ir kažkaip paveiks V. Putiną ir šis klausimas kažkaip išsispręs. Ta valstybė nebus pripažįstama civilizuoto pasaulio šalių, o su nepripažįstamu regionu neturėtų būti dirbama taip, kaip buvo dirbama su Ukraina. Neaišku, kokiais įstatymais vadovaujantis reikės dirbti“, - sakė jis.

Lietuvos komercijos atašė mano, kad šio pusiasalio laukia 2008 m. Rusijos nuo Gruzijos atplėštų regionų likimas.

„Nors mūsų verslas vyksta ir Rusijoje pagal jos įstatymus, tačiau su Krymu bus ne kaip su Rusija, o kaip su Padniestre, Pietų Osetija. Su tokiu regionu bus tikrai sunku prekiauti. Maitinti rusų kareivius aš nematau jokios prasmės. Osetijoje ar Abchazijoje žmonės gyvena tam, kad aptarnautų rusų kariškius, regionai yra apleisti. Manau, kad šiuo metu Krymas yra daromas tokiu pat regionu kaip atsilikę Gruzijos regionai. Ten joks verslas nevyksta“, - teigė jis.

Pirmiausiai, pašnekovo nuomone, labai pasunkės prekių pristatymas vienintelį sąlytį su žemynine Ukraina turinčiam regionui. Anksčiau Rusija buvo paskelbusi, kad paspartins tilto į Krymo pusiasalį statybas.

„Ten patekti bus sunku, nes jis yra beveik sala su mažu įvažiavimu per vieną pusę. Nelaisvas judėjimas tikrai apsunkins darbą. Juo labiau, kad įvažiavimai yra visiškai kontroliuojami ir ten yra labai daug Rusijos armijos, o jos dar padaugės“, - komentavo pašnekovas.

Lietuvos komercijos atašė pripažįsta, kad verslininkai gali susidurti ir su reketo atvejais.

„Krymo apsišaukėlių valdžia yra praktiškai kažkada buvę nusikalstami žmonės. (…) Kryme jis (reketas – DELFI) buvo nesibaigęs. Dabar daržovėmis ir vaisiais prekiaujantis totoris, ko gero, dar turės mokėti ir duoklę banditams“, - pripažino R. Šėgžda.

Pašnekovas niūrią ateitį prognozuoja ir Krymo turizmo sektoriui.

„Keletas Lietuvos kompanijų buvo pradėjusios gaivinti mūsų turistų vežimą į Krymą, tačiau tai buvo tik užuomazgos. Dabar tai visiškai sustos. Nemanyčiau, kad kas nors iš lietuvių dabar važiuotų į Krymą. Greičiausiai važiuos tik kariškiai. Jie pinigų turi, bet niekas nėra linkęs mokėti – nori dykai. Viską, kas priklausė Ukrainos valstybei, jie paskelbė, kad nacionalizuoja. Nežinau, kaip bus su verslui priklausančiu turtu. Jie nėra paskelbę, kad nacionalizuos verslo kompanijas, bet jos turės veikti pagal naujus Krymo ir Rusijos įstatymus“, - komentavo jis.

Pasak Lietuvos komercijos atašė, naujoji Krymo valdžia planavo nacionalizuoti bankų skyrius ir artimiausiu metu įvesti Rusijos rublį.

Ukrainos žiniasklaida pirmadienį paskelbė, kad Rusijos  finansų ministerija prognozuoja, jog galimas Krymo autonominės respublikos prisijungimas prie šalies paskatins imtis kardinalių mokesčius reglamentuojančių įstatymų pakeitimų.

Krymui, jeigu bus nuspręsta jį prijungti prie Rusijos, pereinamajam laikotarpiui gali būti pritaikyta speciali mokesčių tvarka. Tačiau daugiau detalių nepateikiama.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (202)