Šis posėdis yra paskutinis prieš rugsėjo 10 planuojamą didžiausią mitingą po ekonominio sunkmečio.

Profsąjungos mitingą „Baudžiavai darbe – NE! Prieš darbuotojų garantijų mažinimą“ rengia dėl planuojamų Darbo kodekso pataisų ir prie Seimo rūmų tikisi sulaukti 2 tūkst. žmonių.

Planuojama svarstyti atidėtus Darbo kodekso projekto straipsnius, pavyzdžiui, kaip bus apmokami mamadieniai ir tėvadieniai, mokymosi atostogos ir panašiai.

Trišalės tarybos posėdis prasidėjo permainomis: darbdaviai pakeitė savo nuomonę dėl mokymosi atostogų ir mamadienių bei tėvadienių.

Anksčiau buvo sutarta, kad mamadieniai ir tėvadieniai paliekami, bet mokymosi atostogų finansavimas sumažintas.

Bendrovės „Lietkabelis“ generalinis direktorius Sigitas Gailiūnas kėlė klausimą, kodėl už mamadienius ir tėvadienius turi mokėti verslininkai, kaip ir už mokymosi atostogas. Pasak jo, verslo negalima įpareigoti mokėti už šias išlaidas. Kitaip tariant, ankstesniame posėdyje pasiekti susitarimai - atšaukiami, o mamadieniai ir tėvadieniai reikalingi, bet ne iš darbdavių kišenės, kaip yra dabar.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorė Eglė Radišauskienė priminė, kad yra suskaičiuota: „Sodrai“ mamadieniams ir tėvadieniams apmokėti reikėtų papildomų daugiau nei 49 mln. papildomų pinigų, tačiau mamadienių ir tėvadienių apmokėjimas virs didele administracine našta.

Profsąjungų atstovai dėstė, kad verslui numatoma mažinti mokestinę naštą ir iš sutaupytų lėšų būtų galima palikti mamadienius ir tėvadienius.

Po to verslo atstovai pasiūlė, kad išlaidas dėl mamadienių ir tėvadienių visas verslas prisiimtų solidariai: už šias dienas mokėtų ne konkretus darbdavys, pas kurį dirba vaikus auginantys darbuotojai, bet ir tie, pas kuriuos tokių dirbančiųjų nėra. Pasiūlyta verslui įvesti solidarią papildomą įmoką.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas priminė, kad profsąjungos leidosi į kompromisą dėl mokymosi galimybių, sutiko, kad norintys mokytis ir patys investuos į savo tobulinimąsi, o ne tik darbdavys, kaip siūlė naujojo Darbo kodekso rengėjai, bet jei nepavyksta susitarti dėl laisvų dienų tėvams, tuomet profsąjungos atsiima ir savo kompromisą dėl darbuotojų mokymosi.

Kauno liftų“ generalinis direktorius Jonas Guzavičius darbdaviams pasiūlė atsiimti savo šios dienos protestą ir likti prie susitarimo, kuris buvo pasiektas per ankstesnį Trišalės tarybos posėdį: palikti mamadienius ir tėvadienius, o mokymosi atostogas palikti taip, kaip buvo suderėta: iki 10 dienų, kurių apmokėjimas 50 proc. vidutinių pajamų.

Šiuo metu darbuotojams, auginantiems du vaikus iki 12 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę. Auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 12 metų – dvi dienos per mėnesį arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.

Šiuo klausimu taip ir nesusitarta – prie jo bus grįžtama po pertraukos.

Po pertraukos situacija Trišalėje taryboje toliau sudėtingėjo.

Darbdavių pasiūlymas po pertraukos pateiktas toks: jeigu darbdavys siunčia mokytis - 100 proc. išlaidų apmoka darbdavys, jei mokytis sugalvoja pats žmogus, tuomet apmokėjimas - 40 proc. darbo užmokesčio iki 10 darbo dienų. Darbdavių pozicija dėl mamadienių: už šias dienas kompensuoti, ne 100 proc. darbo užmokesčio, o – 80 proc.

Profsąjungos siūlo palikti mamadienius ir tėvadienius, ir kvalifikacijos kėlimą, kaip siūlė naujo Darbo kodekso rengėjai. Arba kompromisas, dėl kurio buvo beveik sutarta per ankstesnį Trišalės tarybos posėdį: mamadieniai ir tėvadieniai lieka, o mokymosi atostogos yra iki 10 darbo dienų, apmokant iki 50 proc. darbo užmokesčio.

Vyriausybės atstovai dėstė, kad jų pirminė pozicija buvo tokia: naikinami mamadieniai ir tėvadieniai, bet mainais siūlomas geresnis mokymosi ir kvalifikacijos kėlimo mechanizmas.

Galutinis sprendimas nepriimtas, jis paliktas kitam Trišalės tarybos posėdžiui.

Ar bus neribojama žala - nesusitaria

Nesutarta ir dėl neribojamos materialinės atsakomybės, nes darbdavių nuomonės vėl išsiskyrė.

Dalis darbdavių - Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovai - norėjo žalos reguliavimą palikti, kaip yra dabar, t. y., kad esant netyčinei žalai, priteisiama kompensacija negali viršyti trijų vidutinių darbo užmokesčių, tam pritarė ir profsąjungos.

Kiti darbdaviai siūlė ją numatyti kaip naujame modelyje – neribojamą. Fiksuotos atskiros nuomonės.

DELFI skelbė, kad naujasis Darbo kodeksas pakeis ne vieno dirbančio žmogaus gyvenimą: siūloma išbraukti tas nuostatas, kurios apriboja, kiek pinigų darbdavys gali reikalauti iš darbuotojo, jei šis žalą įmonei sukėlė netyčia.

Po šio posėdžio nebus parengtos galutinės Trišalės tarybos išvados dėl Darbo kodekso projekto.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (372)