Nevyriausybinės vartotojų organizacijos piktinasi joms skirtos valstybės paramos dalybomis. Vienos jų tvirtina, kad kitos paramą gavo tik už egzistavimą, bet ne už darbą ir nuopelnus. Kitos priekaištus vadina nepagrįstais.
© Corbis/Scanpix
Valdžios atstovai tikina, kad dalybos vyko pagal jų pačių pasiūlytą modelį. Kas šiose peštynėse labiausiai nukentės? Žinoma, paprastas vartotojas.

Vartotojų organizacijos – gana naujas judėjimas Lietuvoje. Sovietinėje santvarkoje darbo žmogų gindavo tik profsąjungos, beje, pakankamai įtakingos ir materialiai stiprios. Vartotojų organizacijos neturi nario mokesčio. Mat vartotojais pasijuntame tik tuomet, kai įsigyjame nekokybišką prekę ar manome esą kitaip apgauti. Vienintelis šių organizacijų finansavimo šaltinis – valstybė ir ES struktūriniai fondai.

Valstybė ilgai jų nerėmė, todėl, pasak Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentės Alvitos Armanavičienės, dauguma įsisteigusių organizacijų taip ir liko tik popieriuose. Be to, kad nevyriausybinė organizacija būtų objektyvi, negali sudaryti susitarimų su partijomis ar priimti verslininkų paramos. Pašnekovės teigimu, ne visoms pavyko šių pagundų išvengti.

Užsienio praktika gana įvairi. Vienose šalyse valstybė šių organizacijų beveik neremia, kitose jos finansuojamos kelerius pirmus metus, kol sustiprėja, trečiose nuolat gauna paramą iš valstybės, o ši joms net perleidžia kai kurias savo funkcijas. Dar kitur jos susibūrusios į vieną (pavyzdžiui, Vokietijoje) ar kelias organizacijas ir yra tikrai didelė jėga: net leidžia leidinius vartotojams ir šitaip užsidirba lėšų savo veiklai.

ES patirtis

„Vokietijoje yra vartotojams skirta ministerija. Labai aktyvūs vartotojų centrai veikia prie kiekvienos savivaldybės Ispanijoje.

Pas mus net Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba (NVTAT) yra patariamojo pobūdžio. Jei verslininkai nesutinka su priimtu sprendimu, vartotojui siūloma kreiptis į teismą, – sako A. Armanavičienė. – Beje, vartotojų organizacijų veikla – ne tik atskirų skundų nagrinėjimas. Jos turi dirbti stebėsenos srityje, kritikuoti, žiūrėti, siūlyti įstatymų pataisas. Vartotojas šio darbo dažnai net nemato, o valdžiai tampi neparankus. Lietuvoje lankęsi Baltijos–Amerikos fondo atstovai stebėjosi, kodėl mes nerengiame piketų. Demokratinėse visuomenėse jie laikomi gana efektyvia priemone supažindinant visuomenę su problema, o mums tai – kol kas nepriimtina“.

Anksčiau ES institucijose buvo manoma, kad nevyriausybinių vartotojų organizacijų turėtų atsirasti kuo daugiau. Dabar linkstama prie nuomonės, kad geriau jų būtų mažiau, bet stiprių ir kompetentingų. Todėl daugelyje ES šalių vartotojų organizacijos vienijasi.

Lietuvoje šis procesas labai lėtas. „Gal valstybinėms institucijoms būtų lengviau dirbti, kai suformuojama vieninga nevyriausybinių organizacijų nuomonė, tačiau vienijimosi procesas turėtų būti natūralus. Deja, kai kurios organizacijos pataikauja valdžios institucijoms“, – mano Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė.

Pinigų dalybos

Šiemet Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo nuspręsta vartotojų teises ginančioms asociacijoms skirti 250 tūkst. Lt. Pusė sumos skirta pateiktiems projektams, pusė – institucinei paramai, kurią gavo septynios iš devynių jos prašiusių organizacijų. Į šią paramą galėjo pretenduoti ne trumpiau kaip ketverius metus veikiančios nuo verslo nepriklausančios organizacijos.

Penkios pinigų skirstymu nepatenkintos vartotojų organizacijos – Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija, Lietuvos vartotojų institutas, Lietuvos vartotojų asociacija, Nacionalinė vartotojų konfederacija ir Vakarų Lietuvos vartotojų federacija – teisingumo ministrui parašė raštą, kuriame teigiama, kad paramos neturėjo gauti Vartotojų teisių gynimo centras, Lietuvos vartotojų sąjunga, Lietuvos gyventojų patarėjų sąjunga, Vartotojų ir žmogaus teisių gynimo organizacija. Beje, trys iš pasirašiusių organizacijų institucinę paramą gavo.

„Nieko nesakyčiau, jei būtų paremti šių organizacijų projektai. Tačiau kai pinigus patalpų nuomai, ryšių išlaidoms, darbuotojų atlyginimams gauna organizacija, neturinti institucijos, kyla klausimas, ar mūsų valstybė tokia turtinga, kad gali finansuoti organizacijas, kurios nieko nedaro? Gal Vyriausybei naudinga turėti kišenines organizacijas, kurios jausis jai dėkingos?“ – piktinasi A. Armanavičienė.

„Visiškai atsakingai galiu pasakyti, kad kai kurios organizacijos nedirba. Juk mes vieni kitus pažįstame. Svarbiausia ne tai, kad vieniems davė, o kitiems – ne. Mums rūpi lėšų skyrimo skaidrumas“, – pritaria Z. Čeponytė.

Oponentai prieštarauja

NVTAT nario Mareko Mačiulskio teigimu, rengiant finansinės paramos vartotojų teises ginančioms asociacijoms teikimo taisykles vyko posėdžiai, kuriuose dalyvavo ir vartotojų organizacijos, buvo atsižvelgiama į jų pasiūlymus. Kiekviena paramos prašanti organizacija turėjo pateikti 4 metų veiklos ataskaitas, kurias vertino 7 žinybų atstovų komisija.

Tą patį tvirtina Teisingumo ministerijos Viešųjų ryšių tarnybos vedėjas Dainius Radzevičius: „Parama buvo skirstoma pagal pačių organizacijų pasiūlytą modelį. O kai pinigai buvo skirti, pasigirdo skundų. Mums apmaudu dėl tokių nesutarimų tarp nevyriausybinių organizacijų, nes valstybės parama turėtų būti skirstoma taip, kad ją gautų visi, norintieji ir galintieji dirbti. Jei organizacijų netenkina dabartinis modelis, tegul siūlo kitą. Valstybė ketina nevyriausybines organizacijas remti kasmet, gal net didins paramą. Kai bus patvirtintas naujasis vartotojų teisių gynimo įstatymas, jų funkcijos dar labiau plėsis.

Šios organizacijos bus įtrauktos į naują Konsultacinę tarybą prie ministerijos, todėl galės betarpiškai dalyvauti sprendžiant strateginius klausimus. Gal joms reikėtų burtis į kokią nors skėtinę organizaciją, daugiau diskutuoti tarpusavyje, kad nebūtų jų susiskaldymo? Pačios sau trukdo įgyvendinti vieningesnę politiką.“

Žongliravimas informacija

Nepatenkintos organizacijos kreipėsi į NVTAT, prašydamos jas supažinti su kai kurių organizacijų veiklos ataskaitomis.Tačiau ši, anot A. Armanavičienės, pirmiausia išsiuntinėjo toms organizacijoms raštus, ar jos neprieštarauja. Vartotojų ir žmogaus teisių gynimo organizacija apskritai nesutiko pateikti savo ataskaitos, o Vartotojų teisių gynimo centras sutiko su sąlyga, jeigu Lietuvos vartotojų institutas, Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija ir Lietuvos vartotojų asociacija pateiks išsamias 2001–2004 m. ataskaitas.

M. Mačiulskio teigimu, Vartotojų asociacijų įstatymas nustato, kad kiekvieno fizinio ar juridinio asmens reikalavimu bet kokia asociacija turi pateikti savo ataskaitą. Tačiau NVTAT, besivadovaujantis tuo pačiu įstatymu, neturi jokios teisės bandyti paveikti asociacijos veiksmų ir kištis į jos vidaus reikalus.

Lietuvos vartotojų institutas NVTAT apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai. Z. Čeponytės nuomone, visuomeninės organizacijos atsisakymas pateikti veiklos ataskaitą ne tik prieštarauja įstatymui, bet ir sveikam protui. Pagaliau ar teisinga buvo taikyti šiuo atveju lygiavos principą? Gal reikėjo atsižvelgti į jų indėlį vartotojų apsaugos srityje?

Tačiau Vartotojų ir žmogaus teisių gynimo organizacijos pirmininkė L. Gineitienė irgi neslepia savo emocijų dėl kaltinimų: „Aš iš valstybės negavau nė penkių centų, o viskas kainuoja: vokas, pašto ženklas, kiekvienas telefono ragelio pakėlimas. Kodėl kas nors turi kuistis po mano kišenę? Po šių skandalų tos paramos nebenoriu. Mes turime savo juristus, žmonėms padėjome parašyti daug pareiškimų. Bet tai buvo mano asmeninė iniciatyva ir mano lėšos“.

Taigi kas šiomis aplinkybėmis teisus? Belieka visoms organizacijoms, dirbančioms vartotojų naudai, palinkėti santarvės ir sąžiningumo. O kad jos stiprėja, teigia ir Z. Čeponytė: „Vartotojų organizacijos jau tampa svaresnės. Į mus kreipiasi įvairūs Seimo komitetai, savivaldybės. Dėl Maisto ir veterinarijos tarnybos, Nemaisto produktų inspekcijos, Ryšių reguliavimo tarnybos neturime jokių rūpesčių, net jeigu išsakome kritiškesnę nuomonę“.

· Per metus nekokybiškų prekių įsigijo 33 proc. respondentų. Daugiau negu pusė apklaustųjų nežino, kur dėl jų kreiptis.
· Iš vartotojų gynimo institucijų geriausiai žinoma Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (85 proc.).
· 58 proc. respondentų pasisako už griežtesnes sankcijas įstatymų pažeidėjams, 41 proc. norėtų geresnio vartotojų švietimo.
· Per metus 40 proc. respondentų buvo apgauti, kai gavo grąžą, 15 proc. – sąskaitą.
· Daugumos paslaugų įkainiai įvertinti kaip neteisingi. Ypač neigiamai įvertintas bankų imamas mokestis už pavedimus, šilumos tiekimo, statybos ir remonto paslaugų, laidinio ryšio paslaugų kainos.
· Daugiausia skundų vartotojai pateikė dėl judriojo ryšio, statybų ir remonto, šilumos tiekimo paslaugų, maisto prekių.

Iš „Vilmorus“ vartotojų nuomonės tyrimo Teisingumo ministerijos užsakymu

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Publicum Events” tapo įvykių rinkodaros agentūra „UP”

Vieną didžiausių Baltijos šalyse integruotos komunikacijos grupių valdanti holdingo bendrovė...

Iš Norvegijos – perspėjimas apie parduodamas vogtas lašišas (6)

Europos Sąjungos Administracinės pagalbos ir bendradarbiavimo sistema išplatintas Norvegijos...

Kinijos prekybos apimtys su Šiaurės Korėja liepą sumažėjo

Kinijos prekyba su Šiaurės Korėja liepą, palyginti su birželiu, krito, skelbia Kinijos muitų...

Maistas Rusijoje šiemet brangsta 2,4 karto sparčiau nei ES (17)

Maisto produktai Rusijoje per septynis šių metų mėnesius pabrango vidutiniškai 2,6 proc., Europos...

EK dėl „Luminor“ turi apsispręsti iki rugsėjo vidurio

Europos Komisija ( EK ) savo sprendimą dėl jungtinio „ Nordea “ ir DNB banko Baltijos...

Top naujienos

Taikinyje atsidūrusioje Lietuvos darbo biržoje vyksta tikrai keisti dalykai (96)

Lietuvos darbo biržoje vyksta keisti dalykai. Ši svarbi institucija, turinti rūpintis šalies...

Nors mirk iš juoko: lietuvė surinko absurdiškiausius darbo pasiūlymus (181)

Minimalus atlyginimas už pilną darbo dieną penkerių metų darbo patirtį turinčiam buhalteriui,...

Prokurorai nesnaudžia: po šaudynių pasislėpusiam J. Baronui paruošta „staigmena“ nauja O.Pikul-Jasaitienės reakcija (43)

Aiškėja naujos detalės šaudynių sostinės Antakalnio mikrorajone byloje – vos tragiškai...

Lyg filme: lietuvis asmens sargybinis iš degančio autobuso Londone išgelbėjo keleivius (9)

Asmens sargybiniu Londone dirbantis 27-erių Marius Asteika per akimirksnį tapo miesto didvyriu,...

D. Trumpas žengė pirmą žingsnį prekybos konflikto su Kinija link

JAV administracija tiek įtikinėja, tiek spaudžia Kiniją bendradarbiauti dėl Šiaurės Korėjos,...

A. Vaišnys. Tarp rugpjūčio vardų ir ženklų – apie dramą, kuri nestatoma (4)

„ Kultūros ministerija skelbia Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių...

Bet kuri infekcija gali komplikuotis sepsiu – kaip jo išvengti

Sepsis yra gerai žinomas medikams, bet mažokai girdėtas ir suprantamas su sveikatos problemomis...

Studija: nervingi žmonės gyvena ilgiau už atsipalaidavusius (1)

Jei ištisomis dienomis nervingai bumbate kaip Woody Allenas , graužiate savo nagus ir nuolat...

Didmiesčiuose, išskyrus Kauną, butų pardavimai stabtelėjo (16)

2017 metų antrojo ketvirčio butų sandorių kiekis, palyginti su praėjusiais metais, iš trijų...

Kaip dėvėti midi sijoną ir atrodyti stilingai? (1)

Prisižiūrėjusi podiumo ar gatvės mados nuotraukų aš visada iš karto įsivaizduoju, kaip tai...