Šių metų kovą už užimtumą, socialinius reikalus, gebėjimus ir darbo jėgos judumą atsakinga Europos Komisijos (EK) narė Marianne Thyssen pranešė, kad, siekiant sąžiningesnių atlyginimų ir lygesnių galimybių tarp vietinių ir iš užsienio komandiruotų darbuotojų, visiems jiems turėtų būti mokamas vienodas ir vietinę darbo rinką atitinkantis atlyginimas.
Tačiau gegužę šis pasiūlymas buvo atidėtas, nes dešimt Rytų Europos, įskaitant ir Lietuvą, bei Danijos parlamentai pasisakė prieš jį ir parodė vadinamąją „geltoną kortelę“.
Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Linas Balsys DELFI sakė, kad esminis motyvas, kodėl buvo priimta tokia pozicija – tai pažeistų konkurencijos ir vidaus rinkos veikimą.
„Iš kitos pusės ši problema labiausiai kilo dėl vežėjų, – kalbėjo Seimo narys. – Kas čia išeitų? Mūsų vežėjai važiuodami per Vokietiją gautų vokišką algą, per Prancūziją – prancūzišką, o ką tada darys prancūzas ar vokietis važiuodamas per Lietuvą? Gaus lietuvišką algą? Ar jie sutiktų su tuo? Niekas jų nepaklausė. Matyt, jie norėtų gauti prancūzišką alga, kuri atitinka jų gyvenimo standartą, lygį ir rinkos veikimą.“
L. Balsys aiškino, kad Lietuvos vežėjai, vykdami į užsienio keliones, gauna dienpinigius.
„Suskaičiavus komandiruotei skirtus pinigus, kurie neįskaičiuojami į atlyginimą, bendra pinigų suma subalansuoja, išlygina tai, kad, pavyzdžiui, vairuotojas oriai jaustųsi važiuodamas per Vokietiją“, – sakė jis ir pabrėžė, kad prievarta mokėti tiek, kiek moka prancūzai ar vokiečiai, paverstų Lietuvos vežėjus nekonkurencingais.
Dirba „kilnojamą“ darbą
Lietuvos vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas sakė, kad EK pasiūlymo nepalaiko.
„Mes suprastume, jei mūsų vežėjų darbas būtų viename objekte, vienoje vietoje, kur darbuotojas komandiruojamas ir būna pusę metų, metus ir t.t. Juk tai yra kilnojamas darbas ir mes atliekame tarptautinius gabenimus. Esame tai vienoje šalyje, tai – kitoje. Pavyzdžiui, Ispanija, Portugalija, Italija, Lietuva, Latvija ir t.t.“ – dėstė jis.
Pašnekovas teigė, kad nesuvokiama, kodėl EK stengiasi padėti arba pataikauti didžiosioms ES valstybėms.
„Juk Vokietija, Prancūzija neatlaiko konkurencijos. Pati ES idėja yra laisvas prekių ir paslaugų judėjimas. Čia atvažiuoja kitų šalių vežėjai ir dirba.
Tai mes stodami į ES, pasirašėme susitarimus ir jų laikomės. Kadangi dabar sunku visoms valstybėms, tai jos prisigalvoja įvairiausių nacionalinių įstatymų ir EK joms dar pataikauja“, – piktinosi E. Mikėnas.
Susiskaldžiusi ES
Prieš naująją EK iniciatyvą pasisakė Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Bulgarijos, Čekijos, Danijos, Vengrijos, Kroatijos, Rumunijos ir Slovakijos parlamentai. Tačiau EK pasiūlymui pritaria Prancūzijos ir Vokietijos vyriausybės.
Dėl šio nesutarimo jau pasigirdo gana griežtų pasisakymų. Pavyzdžiui, Lenkijos premjerė Beata Szydlo pasakė, kad gindama kontroversišką darbo rinkos reformą, EK parodo, jog visiškai nepasimokė iš „Brexit“.
„Mums reikia sustiprinti nacionalinę kontrolę ES sprendimų priėmimo procese“, – ją cituoja „The EU Observer“.
Panašios pozicijos laikosi ir Čekijos ES reikalų valstybės sekretorius Tomas Prouza, kuris teigė, kad EK pasiūlymas tik dabar labiau skaldo ES.
„Po balsavimo dėl „Brexit“ buvo žadėta spręsti klausimus, kurie vienytų, o ne skaidytų. Toks nesantaiką skatinantis sprendimas šiuo metu niekam nenaudingas“, – jį cituoja „The Financial Times“.
Išimtis nepadėtų
Paklaustas, ar pritartų EK siūlomam reikalavimui, jei būtų padaryta išimtis transporto sektoriui ir jiems nereikėtų mokėti vienodų atlyginimų, E. Mikėnas nebuvo kategoriškas.
„Jeigu pasakyčiau taip, tai gal nuskriausčiau kitas ūkio šakas, nes nežinau jų specifikos“, – sakė jis.
L. Balsys taip pat buvo skeptiškas. „Išimčių kelias visada yra nelabai efektyvus arba teisingas, nes jeigu darome išimtis, tai reiškia, kad kažkas negerai su pačiu principu“, – teigė jis.
Seimo narys DELFI sakė, kad mano, jog EK siūlymas yra perteklinis ir viskas ir taip veikia gerai.
E. Mikėnas taip pat pabrėžė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija šiuo metu vežėjams jokių pretenzijų neturi. Jis teigė, kad kitų šalių nacionaliniai įstatymai kartais būna neįgyvendinami.
„Pavyzdžiui, neleidimas miegoti vilkikų kabinose. Taip bandoma riboti konkurenciją ir mūsų teisėtą darbą Vakarų Europoje. Juk infrastruktūra tai nepritaikyta. Aikštelėse nėra viešbučių, o prie viešbučių nėra aikštelių, kur galima pastatyti didžiules transporto priemones“, – sakė jis.
Profsąjungos: o kaip dėl dienpinigių?
Europos profsąjungų konfederacija palaiko EK pasiūlymą ir teigia, kad 11 valstybių, dalyvavusių geltonosios kortelės procedūroje, veikė prieš savo pačių darbuotojų interesus.
Tokios pat pozicijos laikosi ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.
„Šis klausimas nagrinėjamas jau ganėtinai seniai ir didžiausia problema yra lietuviški dienpinigiai, – sakė jis. – Jie ES traktuojami skirtingai: ar tai darbo užmokestis, ar lėšos, skirtos darbuotojui pavalgyti, pailsėti ir tai neįskaičiuojama į atlyginimą.“
A. Černiauskas aiškino, kad vienose šalyse nuo dienpinigių socialinio draudimo mokesčiai yra mokami ir jie laikomi atlyginimo dalimi, o kitose – nemokami ir jie neskaičiuojami prie algos.
„Lietuvoje dienpinigiai neskaičiuojami, o Vokietijoje skaičiuojami. Tai koks turi būti darbo užmokestis? Dienpinigius – įskaityti ar ne? Į šį klausimą nėra atsakyta,“ – sakė A. Černiauskas.
Be to, kaip aiškino profsąjungų atstovas, kartais nepavyksta įgyvendinti ir jau galiojančio reikalavimo mokėti bent minimalų šalies kurioje dirbama atlyginimą.
„Nes kai kuriose šalyse sunku paskaičiuoti tą minimalų atlyginimą. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse, kur jo oficialaus nėra. Gerai, kad Vokietija dabar įsivedė – 8,5 euro už valandą“, – sakė jis.
Kaip rašoma EK pranešime žiniasklaidai, 2014 metais ES dirbo 1,9 mln. komandiruotų darbuotojų, o nuo 2010 iki 2014 metų šis skaičius išaugo 45 proc. Vidutinė komandiruotės trukmė – 4 mėnesiai.
Šie darbuotojai sudaro tik 0,7 proc. visos ES darbo jėgos, tačiau kai kuriose sektoriuose ir šalyse jų koncentracija yra didelė.
Pavyzdžiui, vien statybų sektoriuje dirba 43,7 proc. visų komandiruotų darbuotojų, pramonėje – 21,8 proc., švietime, sveikatos apsaugoje ir socialiniame darbe – 13,5 proc., verslo paslaugose – 10,3 proc.
Daugiau nei pusė visų komandiruotų darbuotojų dirba Vokietijoje, Prancūzijoje ir Belgijoje. Lenkija, Vokietija ir Prancūzija – šalys, kurios daugiausiai komandiruotų darbuotojų išleidžia.
