Lyderis ir „bosas“
Kazimiero Simonavičiaus universiteto Lyderystės studijų centro vadovas, konsultacijų bendrovės „Cezaris“ partneris Mindaugas Kubilius aiškina, kad yra didelis skirtumas tarp autoritetą turinčio vadovo lyderio ir vadovo autokrato arba tipinio „boso“. Pastarasis, anot jo, tik turi valdžią, o lyderis vertinamas dėl savo asmeninių savybių.
„Boso aš bijau, bosui aš paklūstu, bosas man moka atlyginimą, bet aš uždarau darbo duris, ir niekinu tą bosą. Jeigu aš pradedu vertinti bosą, savo vadovą, dėl to, kad jis yra Žmogus iš didžiosios raidės ir profesionalas, kuris sugeba vesti kompaniją ir mane motyvuoja savo asmenybe ir pasiūlo motyvacinę sistemą, kalbant apie materialų atlygį, darbo dienos pabaigoje toliau vertinsiu savo bosą. Tai ir įrodo lyderystę“, - „Žinių radijo“ laidoje „Verslo akademija“ sakė M. Kubilius.
Pasak jo, tikriems vadovams lyderiams turi būti būdingi ne tik didelės kompetencijos, bet ir moralumo bruožai. „Jokie vidinės komunikacijos triukai ar darbuotojų papirkinėjimas įvairiais naudos paketais nepakeis to, kad pats vadovas turi tapti moraliu ir tikrąja to žodžio prasme profesionaliu žmogumi. Tame turi susieiti ir moralumas, ir profesionalumas – tik tokie vadovai yra tvarūs lyderiai.“
Vadovas turėtų vengti atviravimo
Visgi ne visuomet vadovas turėtų būti demokratiškas. Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos lektorė Aistė Mažeikienė teigia, kad gamybos sektoriuje efektyvumo leidžia pasiekti griežta tvarka. „Turime taikytis prie standartų. Labai griežta kokybė ir tvarka visuomet yra motyvuojantys dalykai“, - sakė ji.
Pasak lektorės, vadovai turėtų pažinti savo darbuotojus, kad žinotų, kas juos siutina, o kas motyvuoja, tačiau patys atverti širdies jiems neturėtų. „Kur daro vadovai klaidą? Kad ir apie save atskleidžia daug informacijos. Pavyzdžiui, jeigu vadovas sako: „aš atostogavau mėnesį Meksikoje“. Paprastas žmogus galvoja: „Kiek tu man nesumokėjai, kad galėtum važinėti į Meksiką?“ – pasakojo A. Mažeikienė.
„Draugiškumas eina per pažinimą, per bendravimą, per atvirumą, bet nesipasakoti apie savo, pavyzdžiui, asmeninius meilės ryšius ar dar kokius pikantiškus dalykus, kas po to gali būti gandų lygyje panaudota“, - pridūrė lektorė.
Pasak jos, darbe turi būti palaikomi dalykiniai ryšiai, o po darbo jau galima vystyti ir draugiškus santykius – ta riba turi būti.
Lyderių vienišumas
Kita problema, su kuria susiduria vadovai lyderiai, A. Mažeikienės teigimu, yra atskirumo ir vienatvės jausmas, taip pat emocijų suvaldymas. „Viena iš priežasčių, kodėl lyderiai jaučiasi vieniši, yra ta, kad jie jaučia didelį atotrūkį nuo kitų: jie mato į priekį daugiau, toliau, o kiti tarsi „uodega“ tik jais seka. Kartais žmogus prisipažįsta, kad jis neturi kam pasiguosti, nes jis turi būti labai stiprus.“
Pasak jos, lyderis gali pasiguosti nebent namiškiams, net ne draugams, kurie esą taip pat į jį žvelgia tik kaip į lyderį. „Rytų Europoje yra kultūrinis įsivaizdavimas, kad vadovas turi būti be emocijų, stiprus, neišmušamas iš vėžių. Tai paaiškina labai žmogišką prisipažinimą: „aš jaučiuosi vienas, nes negaliu pasakyti, kad aš irgi esu žmogus savo visomis savybėmis.“
Pašnekovė teigia, kad geriausia yra tada, kai vadovai sugeba nei per daug rodyti, nei pernelyg užgniaužti emocijų.
Verslo partneris – ne draugas
Kalbant apie draugystę versle, A. Mažeikienė pataria šioje srityje atsiriboti nuo jausmų.
„Žinome situacijų, kai buvo draugai, o paskui tapo didžiausi priešai, arba atvirkščiai. Rekomendacija tokia: daryk verslą su tokiu žmogumi, kuris tave papildo charakterio savybėmis. (...) Turi būti pagarba ir aiškūs tikslai, tarpusavio susiderinimas, bet jokiu būdu ne simpatijos ar antipatijos. Mes nuo jų negalime atsiriboti, bet jos yra mūsų nenaudai.“
Visą laidos „Verslo akademija“ įrašą klausykite čia.
