Antradienį surengtoje spaudos konferencijoje jis papasakojo, kad jau 2016 metais turėtų būti įgyvendinta vadinamosios pagrindinės sąskaitos koncepcija.
„Pagrindinė sąskaita, tai – būtiniausios mokėjimo paslaugos už prieinamą kainą“, – priminė V. Vasiliauskas.
Jis pabrėžė, kad šiandien net 20 proc. Lietuvos gyventojų yra už kredito įstaigų ribų ir neturi nė vienos sąskaitos.
V. Vasiliauskas aiškino, kad siūlomas būtiniausių paslaugų krepšelis turėtų būti už prieinamą kainą.
Paklaustas, kiek pagrindinė sąskaita galėtų kainuoti, LB vadovas pažymėjo, jog šiuo metu siūlomos 1,5 euro lubos.
„Tai yra dabar bankų siūlomų krepšelių kainų vidurkis. Mes galvojame, kad kaina yra vienas iš esminių dalykų, kuris galėtų nulemti didesnę šios naujos paslaugos skverbtį. Tiesa, turime pakankamai nemenką nuomonių išsiskyrimą su bankais, bet mes žiūrime šiek tiek toliau negu 1–2 metai ir manome, kad kainos prasme galėtume pasiekti proveržį, kuris leistų pasiekti klientų naudojimosi elektroninėmis paslaugomis mastą, o iš to išloštų visi – tiek visuomenė, tiek ir tie patys bankai“, – sakė V. Vasiliauskas.
LB siūlomo krepšelio sudėtis turėtų būti pakankama visiems būtiniems mokėjimams ir skatinti mokėjimus negrynais pinigais.
Nauja paslauga taip pat turėtų pasiūlyti palankias sąlygas perkelti sąskaitą iš vieno paslaugų teikėjo į kitą. Ją reglamentuojantis įstatymo projektas šiuo metu yra pateiktas Seimui. Pagrindinė sąskaitos įgyvendinimo terminas – 2016 metų rugsėjo 18 diena.
LB nurodo, kad pagrindinė sąskaita turėtų sumažinti įprastų operacijų įkainius, padidinti elektroninių mokėjimo priemonių populiarumą, padidinti įkainių skaidrumą, palyginamumą ir konkurenciją.
Daugiau apsaugos vartotojams
Antras V. Vasiliausko pristatytas 2016 metais laukiantis pokytis susijęs su būsto paskolomis.
LB siūlomomis nuostatomis sieks sukurti palankesnes sąlygas grąžinti paskolas anksčiau laiko.
„Taip pat – vartotojui suteikti lengvai palyginamą informaciją pagal vienodą bei aiškią formą ir tipines sutarčių nuostatas“, – pridūrė V. Vasiliauskas.
Jis taip pažymėjo, kad fiksuotos palūkanos turi tapti iš tiesų fiksuotomis ir tęstis visą paskolos laikotarpį, o ne būti naujų derybų objektu kas 5 metus.
„Kai dabar sako, kad 5 metai yra fiksuotos palūkanos – mūsų nuomone, tai yra klaidingas įsivaizdavimas, nes palūkanas fiksuotomis vadinti galima tik tada, kai jos nesikeičia visą laikotarpį. Tikimės, kad su nauju reguliavimu diskusijų dėl to, kas yra fiksuotos palūkanos nebus“, – pabrėžė LB vadovas.
„Įstatyme bus įrašyta, kad fiksuotomis palūkanomis laikomos tokios palūkanos, kurios nekinta per visą paskolos laikotarpį“, – patikslino jis.
Pagal LB siūlomas nuostatas taip pat būtų draudžiama sieti nekilnojamojo turto (NT) paskolų sutartis su kitais finansiniais produktais, būtų privaloma atskleisti kintamųjų palūkanų sudedamąsias dalis.
„NT kainų rizika negali būti perkelta ant silpnesniosios pusės – vartotojų pečių“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.
Ši direktyva, kuria siekiama padidinti vartotojų apsaugą, geriau subalansuoti vartotojų ir bankų interesus bei kreditavimo rinką paversti tvaresne, turėtų būti perkelta iki 2016 metų kovo 21 dienos, o ją reglamentuojantis įstatymo projektas dar rengiamas.
V. Vasiliauskas taip pat papasakojo, kad 2015 metais Lietuvoje veikiančių bankų pelnas siekė 215,3 mln. eurų ir buvo 0,9 proc. didesnis nei 2014 metais.
„Pagrindinis pelno didėjimo šaltinis buvo išlaidų mažinimas“, – sakė jis.
