Griuvimas įvyko po to, kai ketvirtadienio rytą Rusijos centrinis bankas, siekdamas pristabdyti rublio kritimą, pakėlė palūkanas nuo 10,5 iki 17 proc., tačiau toks sprendimas nepasitarnavo jo gelbėjimui. Nuo metų pradžios rublis dolerio atžvilgiu jau smuko apie 58 proc. Rusijos centrinis bankas valiutos smukimui pristabdyti šiemet jau išleido 80 mlrd. dolerių.
Po dienos įvykusioje spaudos konferencijoje Vladimiras Putinas pripažino, kad ir Rusiją, ir rublį apėmusi krizė, kuri tęsis dvejus metus. O štai keliomis dienomis anksčiau jis kalbėjo apie tai, kad rublio vertės kritimas Rusijai net naudingas.
Lietuvos verslas sako, kad rublio smukimas paveiks mūsų šalies ekonomiką, ekonomistai tikina, kad labai didelių problemų nei verslas, nei ekonomika nepatirs. Nors komerciniai bankai ir pranašauja Lietuvos ūkio sulėtėjimą. Ir kaip vieną to sulėtėjimo priežasčių, bet nepagrindinę, nurodo Rusijos krizę.
Juodžiausia diena Rusijos rubliui buvo antradienis. Kiekvieną valandą jis euro ir dolerio atžvilgiu smuko vis žemiau. Vienu metu už eurą buvo prašoma net 100 rublių, o už dolerį apie 81. Vien šią savaitę rublio vertė sumenko penktadaliu, nuo metų pradžios – beveik dvigubai.
Rublio vertei krentant, rusai nosies nenukabino. Socialiniuose tinkluose plinta kandžios pašaipos nacionalinei valiutai. Pavyzdžiui, dolerio kursas ir Rusijos prezidento amžius jau susilygino. Dabar laukiame, kada doleris susilygins su jo ūgiu.
Rublis pašaipų objektu tapo ir Rusijos pramoginėse laidose.
„Rublio vertė nukrito, jis šiek tiek nuvertėjo – 30 proc. Bet žiūrėkite. Mes anksčiau pardavinėjom prekę, kuri kainavo vieną dolerį, o už dolerį gavom 32 rublius. Dabar prekę pardavėm už dolerį, o gavom 45 rublius. Pajamos į biudžetą juk išaugo“, – sakė V. Putinas.
„Didžioji dalis mūsų klientų investuoja nerizikingai, gan konservatyviai. Tai apibendrinčiau, kad Lietuvoje klientai reaguoja gan ramiai. Tuo tarpu mūsų Skandinavijos investuotojai – priešingai – aktyviai reaguoja, yra aktyvesni ir siekia pasinaudoti nukritusiomis Rusijos finansinio turto kainomis“, – sako „Finastos“ Fondų valdymo departamento direktorius Vitalijus Šostak.
„Šiai dienai nėra sutrikęs nei vienas atsiskaitymas, viskas eina pagal sutartis. Mes tiekimą darom pagal sutartis, tik dažniau reikia kaitalioti kainas. Kitą pirmadienį vėl mes sutarę su prekybos tinklais kainų kėlimą, įvertinant tą 20 proc. šuolį“, – sako V. Matijošaitis.
Pramonininkai į situaciją Rusijoje žiūri pesimistiškiau. Jų manymu, rublio smukimas ir prastėjanti Rusijos ekonomika gali paveikti visas Lietuvos ūkio šakas – turizmą, apdirbamąją pramonę, transporto ir logistikos įmones. Teigiama, kad jei rublis ir toliau smuks, Rusijoje gali pasipilti bankrotai, lietuviams vėluos atsiskaitymai, mažės užsakymų.
„Tik tiek, kad vieno dalyko mūsų verslininkai negalės garantuoti. Ne paslaptis, kad maržos dirbant Rusijos rinkoje buvo didesnės negu kitose rinkose, todėl net ir parduodant tą pačią apimtį, tiktai mažiau patrauklesnėse rinkose, galimas tam tikras finansinių rezultatų pablogėjimas“, – sako SEB banko vyriausiasis ekonomistas.
Pasak jo, atskiras Europos Sąjungos nares Rusijos problemos paveiks skirtingai, tai priklausys nuo to, kiek intensyviai valstybės prekiauja su Rusija. Tuo tarpu kalbant apie bendriją kaip visumą, tai poveikis nebus itin juntamas.
Didžiausios ES eksporto rinkos yra JAV, Kinija, Šveicarija. Rusija – tik ketvirtoje vietoje. G. Nausėda nesiima prognozuoti, kas laukia Rusijos toliau. Jo manymu, iš duobės jai padėtų išlipti tik pakilusios naftos kainos, kas šiuo metu ne itin realu. Todėl vienintelis kelias įgyvendinti tvarią ekonomikos stabilizavimo programą Rusijai yra agresijos nutraukimas Ukrainoje, susitaikymas su Vakarais, kurie švelnintų sankcijas ir atvertų Rusijai galimybes skolintis tarptautinėje rinkoje.