„Turime vieną sukrypusį tanką, tai dabar galėsime sviestu pabūklus tepti“, - tokiu pasisakymu praėjusių metų kovą driokstelėjo žemės ūkiu ir logistika užsiimantis Šiaurės Lietuvos verslininkas. Po jo pasisakymo visuomenė susiskirstė – vieni smerkė jį už nuolankumą Rusijos, kurioje V. Kaikaris taip pat verslauja, politikai, kiti – palaikė už drąsą išsakyti, ką galvoja.
Sukėlęs didžiules diskusijas dėl savo žodžių verslininkas kuriam laikui užsidarė tylos siena, tačiau ketvirtadienį logistikos ir grūdų prekybos įmonės „Šiaurės vilkas“ vadovas sukvietė žurnalistus parodyti savo naujos verslo imperijos Šiaurės Lietuvoje dalies.
Balandžio 9 d. Skaistgiryje, Joniškio rajone, atidaryta „Žagarės pieninė“, kurioje kasdien galima perdirbti iki 240 tonų pieno. V. Kaikaris teigė, kad šiuo metu jo ūkiuose iš viso yra apie 4 tūkst. galvijų ir vietoje pieno pardavimo supirkėjams šis bus perdirbamas naujoje pieninėje. Ateityje žadama bandą išauginti iki 11 tūkst. galvijų. Po trejų metų žadama patiems apsirūpinti 150-180 tonų pieno per parą. Dabar jo iš nuosavų ūkių primelžiama apie 30 tonų per parą.
Produkciją planuojama realizuoti Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Kirkizijoje, Kazachstane, Azerbaidžane.
„Visos šalys, su kuriomis galėsime normaliai prekiauti“, - tvirtino verslininkas.
Pasak V. Kaikario, investicijos į pieninę siekė 10 mln. eurų, sukurta 50 darbo vietų. Įranga įsigyta Švedijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje. Verslininkas skaičiuoja, kad investicijos turėtų atsipirkti per 5-7 metus. Pieninėje bus gaminamas pienas, rūgpienis, kefyras, varškė, varškės sūriai, grietinė, grietinėlė. Produkciją tikimasi platinti visoje Lietuvoje.
Verslininkas neneigia, kad nuosava pieninė padės išsivaduoti nuo priklausomybės pieno supirkėjams. V. Kaikaris teigė, kad iš jo ir partnerių paskutiniu metu pienas buvo supirkinėjamas už 18-21 euro centus (62-73 ct/kg).
„Prieš įvykius gaudavome 1,25 Lt, tai buvome labai patenkinti. O dabar, parduotuvėse kainos nesumažėjo, o supirkėjai sumažino beveik perpus, tai kaip normaliai galima jaustis“, - kalbėjo V. Kaikaris. Vis dėlto verslininkas teigė, kad idėja turėti savo pieninę kilo prieš trejus metus ir nėra susijusi su pasikeitimas pieno rinkoje.
Su pasididžiavimu apie naują pieninę pasakojęs V. Kaikaris nenoriai leidosi kalbas apie savo išsakytą nuomonę prieš metus arba apie susidariusią geopolitinę situaciją.
„Verslas yra verslas, politika – politika, mes – ne politikai“, – paklaustas, ar nepakeitė savo nuomonės, atsakė verslininkas. – Nešneku daugiau, jei niekam tiesos nereikia“.
Vis dėlto verslininkas atviriau šnekėjo apie savo verslo imperiją. V. Kaikario teigimu, jis su partneriais valdo 40 įmonių, kuriose dirba 2400 darbuotojų.
12 įmonių yra tiesiogiai susijusios su žemės ūkiu. Taip pat dirbama logistikos, maisto pramonės, kasybos sektoriuose.
V. Kaikaris prasitarė, kad su žemės ūkiu Rusijoje taip pat dirba 5 įmonės. Ten auginami rapsai, soja, grikiai. Taip pat Rusijoje dirbama su durpėmis, kurios iš Rusijos durpyno eksportuojamos į Italiją. Žemės ūkio įmones aptarnauja toje šalyje įsteigtos transporto įmonės.
Užklaustas, ar neteko ieškoti naujų rinkų Lietuvoje esančiai logistikos verslui, V. Kaikaris teigė, kad šis sektorius jau nuo 2006 m. orientuotas į Vakarų rinką.
„Mes seniai jau buvome pakeitę (kryptį – red.), tik tiek, kad Rusijoje apsitarnaujame savo įmones su Rusijoje įsteigta transporto įmone“, - kalbėjo jis.
- O kokiomis nuotaikomis gyvena Šiaurės Lietuvos verslininkai?
- Kaip ir oras (ketvirtadienį Joniškio raj. pūtė stiprus vėjas ir buvo debesuota – red.). Laukiame pavasario ir saulės.
- Jei pats nebekalbate apie geopolitinę situaciją, bendraudamas su kitais verslininkais gal išgirstate, kokios yra jų nuomonės?
- Aš nežinau, man nerūpi. Politika ne man.
- Ar jūsų aplinkoje buvo verslininkų, kurie bankrutavo dėl Rusijos embargo ar transporto ribojimų pasienyje?
- Aišku... Pažiūrėkite, kaip po metų Lietuva atrodys.
- Bet atrodo, kad viskas gerai: plečiate verslą, kaip tik atidarėte pieninę. Tai kaip Lietuva atrodys?
- Pažiūrėkite, kaip bedarbystė atsiranda...
- Susiklosčius dabartinei situacijai verslininkai juk bando persiorientuoti. Ar jiems nesiseka?
- Gyvenimas verčia. Kai buvo sustabdytas eismas, tai visus palietė, bet tokiu atveju turi ieškoti sprendimų.
