Išskirtiniu kūrybiškumu kuriant ir gaminant sveikus produktus išgarsėjusiam, ne vieną svarų apdovanojimą pelniusiam „Ustukių malūnui“ teks iš naujo apginti ekologiškų produktų gamintojo vardą. Spalio pabaigoje gamyba buvo trumpam pristabdyta, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) radus įmonėje maisto saugos pažeidimų. Panaikintas ekologiškos produkcijos sertifikatas.
© Corbis/Scanpix

Kaip teigia „Ekoagros” kokybės vadovas Tomas Demikis, tai pirmas atvejis, kai didelei įmonei pritaikyta tokia griežta sankcija.

Tuo tarpu į VMTV masiškai plūsta pranešimai apie kirmėles, kurias kartu su miltais ir kruopomis nusiperka prekybos centrų klientai. Antai „Mašima“ praneša, kad „kenkėjų kruopose problema šiemet aktuali kaip niekada”. Per paskutiniuosius du mėnesius vien šis parduotuvių tinklas gavo apie 20 skundų. Nurodoma, kad kenkėjų rasta ir bendrovės „Fasma“ produkcijoje, ir „Galintos“ bei „Skanėjos“ kruopose.

Kas nutiko? Kodėl atpirkimo ožiu tapo „Ustukių malūnas“, iki šiol savo produkcija įtikęs vartotojui ir reprezentavęs Lietuvą pasaulinėse mugėse bei renginiuose? Ar tai tik techninė nesėkmė? O gal konkurentų gerai suplanuota diversija?

Lietuvoje būti pripažintu – pavojinga?

Vien per pastaruosius mėnesius VMVT jau sulaukė daugiau nei pusšimčio vartotojų skundų dėl nemalonių radinių produktuose. Kone kasdien pirkėjai skundžiasi, kad, parduotuvėse įsigiję miltų, kruopų, džiovintų vaisių, riešutų, sausų pusryčių, džiūvėsių, net saldainių, juose aptinka voratinklių, kirmėlių, aruodinių kandžių ar jų lervų.

Pasak specialistų, parazitų padaugėjo po neįprastai karštos vasaros. Taigi problema lyg ir visuotinė, bet dėl to neuždaromos parduotuvės, neužkliūna kiti miltų ir kruopų gamintojai. O štai viena seniausių ir didžiausių Šiaurės Lietuvoje veikiančių paklausių produktų gamintoja – bendrovė „Ustukių malūnas“ – patyrė griežčiausias sankcijas, nemenkus nuostolius ir sulaukė to, kas versle baisiausia – pakirstas pasitikėjimas įmonės geru vardu bei produktų kokybe.

- Dirbame kaip dirbę – visu tempu. Tik pakeitėme „popierius“, - gaminame nebe iš ekologiškos žaliavos ir nebe ekologiškus produktus. Šaliname nurodytus trūkumus, ieškome leistinų priemonių prieš vabaliukus ir graužikus, nors niekas negali patarti, kaip be kenksmingos chemijos išnaikinti ekologiškos produkcijos sandėlių kenkėjus. Nusprendėme nebesiversti per galvą – sumažėsime, susitrauksime. Šiuo metu daug kas nori, prašo mūsų produkcijos, tačiau gamybą siauriname. Paliksime tik saugius, garantuotus, termiškai apdorotus produktus. Taip bus ramiau. Tada iš naujo mėginsime įvykdyti reikalavimus ekologiškos produkcijos gamintojui, - situaciją nusakė bendrovės direktorius Giedrius Uždavinys.

„Diversijų klasikos“ metodas?

Pašnekovas pripažino, kad nuolat plečiantis, kuriant naujus produktus ir ieškant, kuo dar nustebinti vartotojus, padaryta klaidų. Jos taisomos – kai kurios patalpos išvalytos ir dezinfekuotos, vienas senas pastatas nugriautas, vietoj jo skubiai statomas naujas.

Tačiau puse lūpų G. Uždavinys užsiminė, kad verslo sėkmei koją galėjo pakišti ir populiarumas bei patrauklumas.
- Pamatėme, kaip pripažinimas gali tapti grėsmingas tokiame „uabe“, kuris vadinasi Lietuva, - paradoksą įžvelgė „Ustukių malūno“ vadovas.

Gilinantis į tai, kas nutiko, kalbinant redakcijos šaltinius neapleidžia mintis, jog diversija galėjo būti įvykdyta per įmonėn įvestus naujus darbuotojus. Ko gero, jų užduotis buvo ne kūryba, bet griovimas iš vidaus. Tai greičiausiai į šalies verslo pasaulį jau atkeliaujanti pasaulinė verslo „diversijų klasikos“ metodika, dar nelabai plačiai viešinama pas mus.

Pats „Ustukių malūno“ direktorius nekonkretina, bet ir nepaneigia tokios versijos:

- Turėjome kolegų, kurie sugriovė ir išbalansavo įmonės reikalus. Bendrovės patikrinimas nebuvo panašus į eilinį tikrinimą.

Pasiteiravus, ar „geras tikrinimas“ šiais laikais brangiai kainuoja, pašnekovas liūdnai nusijuokia.
- Daugiau nenorėčiau komentuoti, pakankamai prisiragavome tikrintojų rūstybės. Žmogaus nenužudėme, gyvename ir dirbame toliau. Tiesiog realiai įvyko tai, ką galėjome nujausti blogiausia“.

Kūrybinius ieškojimus lydėjo sėkmė

Iki bėdos – prarasto sertifikato – „Ustukių malūnas“ gamino per 60 rūšių gaminių – vienintelė tokia įmonė Grūdų perdirbėjų asociacijoje. Gurmanus džiugino spragintos sojų pupelės prie alaus, trapučiai iš laukinių kviečių „Spelta“, unikalūs sausainukai, gaminiai iš ryžių, kukurūzų, manų kruopų košė su selenėlėmis... O kas nuo paprastų žmogelių iki prezidentų dar neragavo garsiosios „5 grūdų košės“, verdamos kone kiekvienoje sveiko maisto mugėje ne tik Lietuvoje?

Viena didžiausių Šiaurės Lietuvoje bendrovių, apimanti ne tik Ustukių, bet ir Krinčino bei Pasvalio malūnus, iki šiol dirbo stabiliai.

1991 m. veiklą pradėjęs „Ustukių malūnas“ simpatijas patraukė pirmiausia požiūriu į kulinarinį paveldą ir autentikos išgryninimą. Nuo kitų malūnų skyrėsi tuo, kad grūdus ėmė malti akmens girnomis – senovinio tipo aparatu, pagamintu Danijoje. Tai leido išlaikyti gerąsias maistines grūdo savybes. Iki 50 žmonių išaugusi bendrovė orientavosi į ekologiškai švaraus maisto vartotojus. 1995 m. tapo „Tatulos programos“ nare, o 1999 m. „Ekoagros“ jai suteikė ekologiškų produktų perdirbimo įmonės statusą.

Bendrovės produktai atsirado sveiko maisto lentynose. Natūralių, maistingų, tinkamų dietinei mitybai gaminių paklausa augo. Mugėse Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir kitur „Ustukių malūno“ produkcija sudomindavo daugybę žmonių. Bendrovė 2001 m. gavo „Lietuvos agropanoramos“ medalį, pelnė „Lietuvos metų gaminio“ diplomą.

Atvežė „Spelta“ kviečių sėklą

Prieš septynetą metų Berlyne vykusioje tarptautinėje maisto, žemės ūkio ir sodininkystės parodoje „Žalioji savaitė“ Lietuvos stende „Ustukių malūnas“ pristatė unikalius gaminius: ypatingomis maistinėmis bei kulinarinėmis savybėmis pasižyminčius skrudintų žirnių miltus ir desertinius skrudintų miežių miltų kokteilius.

Pernai rašėme, kad šalies Grūdų perdirbėjų asociacija apdovanojo „Ustukių malūną“ už unikalių projektų vystymą ir ekologiškos produkcijos gamybos plėtrą. Tai toli gražu ne visi bendrovės pelnyti pripažinimo ženklai.

„Ustukių malūnui“ pagyrų negailėjo ir „Tatulos programa“. Anot programos direktoriaus Almono Gutkausko, G. Uždavinys ir jo specialistai turi „smailias ausis“ naujovėms ir ką išgirdę įdomaus tuoj pritaiko savo įmonėje.

Iš tiesų, pasak G. Uždavinio, Vokietijos mugėse pasidomėjęs, ką reiškia nuolat skambantis „Dinkel, dinkel“, aptiko senovinį europinį augalą – dvigrūdžius „Spelta“ kviečius, kurie pas mus jau buvo išnykę. Kartu su varėniškiu ūkininku Edmundu Samausku abu entuziastai daugino unikalią sėklą, pradėję nuo kelių saujų. „Gauruotos“, neįprastos sėklos, kurių nereikia nei beicuoti, nei tręšti, davė šimta-procentinio daigumo augalus - ligoms ir klimato svyravimams atsparius kviečius.

Kaip prieš keletą metų teigė E. Samauskas, tešla iš „Spelta“ kviečių miltų irgi pavyksta, nes aukštas glitimo rodiklis. Vokiečių mokslininkų duomenimis, šiems kviečiams būdingas didesnis kiekis mikroelementų ir dvigubai daugiau vitaminų. Vokietijoje jie naudojami tik turtingų žmonių ir vaikų maistui, nes kainuoja šešis kartus brangiau už kitus.

Prieš keletą metų įkalbėjęs Pasvalio krašto ūkininkus juos auginti, G. Uždavinys supirko derlių už tuo metu itin solidžią kainą – 500 Lt/t. Iš „Spelta“ kviečių pradėti gaminti ekologiški trapučiai turėjo paklausą, nes tirpo burnoje, o mūsų vartotojams kainavo net mažiau nei kiti.

Naikinti kenkėjams „sveikų“ priemonių nėra?

Trapučiai ir garsioji „Penkiopų grūdų košė“ bei kiti termiškai apdoroti „Ustukių malūno“ produktai parduotuvių lentynose liks. Bet visų „žalių“ gaminių įmonė nebegamins. - Turiu būti užtikrintas, kad galėsiu išlaikyti šeimą, tęsti verslą, - sako milijonines investicijas į gamybą įdiegęs G. Uždavinys. Prisipažįsta, kad stengiasi atgauti energiją ir dvasinę ramybę, susitaikyti su esama situacija. Pasak verslininko, šiemet jautėsi, kad visiems užmojams įgyvendinti ekologiškos žaliavos neužteks, tačiau tiek visko buvo prikurta, įsipareigota, kad sunku buvę sustoti.

- Gal taip ir reikėjo, viskas dėsninga, - filosofinės atsparos ieško pašnekovas. Beje, su žaliavos tiekėjais nesklandumų kyla ir pačiam „Ustukių malūnui“. Savo ruožtu įmonė dažnai grąžina netinkamą produkciją, tik tokio aliarmo nekelia.

Bendrovę nemalonumai užklupo, kai spalio pabaigoje Latvijos atstovai per ES skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemą RASFF išplatino pranešimą dėl parazitais užkrėstų ekologiškų kviečių, kuriuos į Latviją įvežė Pasvalio r. bendrovė „Ustukių malūnas“.

Pasvalio r. VMVT atlikusi patikrinimą nustatė, kad bendrovės padalinyje „Rugio” malūne pagamintos produkcijos sandėlis neatitinka higienos reikalavimų: pastatas nesandarus, aptikta gyvų grūdinių kenkėjų. Patalpose nustatyta per menka ventiliacija, per daug drėgmės. Tyrimą atliko ir VšĮ „Ekoagros” atstovai. Nustatyta, kad ekologiškos manų kruopos ir kviečiai užteršti aruodiniais kenkėjais, ekologiškuose ryžių dribsniuose rasta grybelių gaminamo toksino. Pagal dokumentus, „Ekoagros“ teigė negalinti nustatyti žaliavos kilmės. Kadangi priekaištų įmonė buvo sulaukusi ir anksčiau, sertifikavimo sutartis nutraukta.

Po patikrinimų Ustukių malūnui liepta sustabdyti gamybą ir uždrausta realizuoti 31 t produkcijos, kurią nurodyta sunaikinti ar perdirbti į pašarus.

„Ustukių malūnas“ nedelsdamas suskato taisyti trūkumus: išvalė, išdezinfekavo patalpas, vienas pastatas buvo nugriautas, vietoj jo skubiai statomas naujas. Aplaidžiai dirbusį darbuotoją, neuždėjusį etikečių ant maišų, pakeitė kitas.

Tačiau ekologiškų gaminių sandėliavimo problema niekur nedingsta. Įmonės vadovas neslepia daug kur klausęs patarimo.

- Lyg ir nėra legalių priemonių apsaugoti produkciją. Chemijos nevalia. Ultragarsiniai prietaisai ekologinėje gamyboje kažkodėl draudžiami. Mokėjau didelius pinigus, įsigijau įrangą, įgalinančią šalinti deguonį ir uždusinti tuos vabalėlius – efektas nelabai koks. Karščiu dezinfekuoti? Juk be chemijos auginti grūdai patinka ne tik žmonėms, bet ir kenkėjams, - ieškojimų kelyje lieka G. Uždavinys.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Maxima Latvija“ sužeistiems per Zolitudės tragediją išmokės įspūdingą sumą (10)

„Maxima Latvija“ ir draugija „Zolitude 21.11“ pasiekė susitarimą, pagal kurį sužeistiems...

D.Kuprys neatsisako planų teismui skųsti atleidimą iš NŽT vadovų (7)

Daugiau nei metus Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) vadovavęs Danielius Kuprys paliko tarnybą....

Alkoholio akcizai: pajamos auga, pardavimai – ne (35)

Alkoholio akcizų pajamos, kovą smukusios dėl pastebimai išaugusių tarifų, atsigauna ir...

Ekonomistų nuomonės dėl bankų įtakos išsiskyrė (72)

Įtakingiausiai Lietuvoje laikomi ekonomistai sutaria, kad kita didžiulė pasaulinė ekonomikos...

Kauno rajono gyventojams sugrąžintos mokesčių permokos

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (AVMI) pranešė pervedusi visą gyventojų pajamų...

Top naujienos

Traukinys Maskva-Vladivostokas: lietuviai juo vyko, tikėdamiesi nuotykių ir problemų (28)

Šią vasarą aš – Tadas, ir mano brolis Mantas, atostogoms nusprendėme pasirinkti kiek...

Sezoninį darbą pasirinko dėl neįprastos priežasties: šis įdarbinimas buvo pats svarbiausias (6)

Dauguma jaunuolių sezoninį darbą renkasi dėl paprastų priežasčių, vieni nori užsidirbti...

Rusijos propagandos gniaužtuose atsidūrusios šalies atstovė: žmonės mąsto, emigruoti ar dar palaukti (245)

Jauna moteris, buvusi kandidatė Moldovos prezidento rinkimuose Maia Sandu yra pasiryžusi...

Eksperimentas: 7 absoliutaus pritarimo vyrui dienos (7)

Kas bus, jei ištisą savaitę pamėginsime pritarti bet kokiam vyro sprendimui? Eksperimentas, kurį...

Tris kartus už nuosavus tvirtesni dantys – per parą (15)

„ Dantys per vieną valandą – dantys vienai valandai“, – anksčiau ironizuodavo...

Žvaigždžių gretos byra: Europos čempionatas – be būrio elitinių žaidėjų (6)

Savaitgalį vos per 24 valandas iš Europos krepšinio čempionato žaidėjų sąrašo buvo...

Į susišaudymo Vilniuje sūkurį pateko ir S. Stavickis-Stano (85)

Pirmadienio vakarą Vilniuje , Antakalnio gatvėje, aidėjo šūviai. Policijos duomenimis, tarp...

Vilniuje esančioje Antakalnio gatvėje aidėjo šūviai papildyta 20.44 (75)

Šiandien Vilniuje aidėjo šūviai. Antakalnio gatvėje esančioje kavinėje tarp susipykusių...

Vilniaus viešnamiuose – meilės pažinčių svetainėse ieškančios užsienietės (46)

Iš jaunų merginų prostitucijos pralobti užsigeidę sutuoktiniai nutarė eiti lengviausiu keliu –...

Duonos gamintojai pasišovė išsaugoti lietuviškos ruginės duonos tradicijas (16)

Lietuva nuo seno visame pasaulyje garsėja ruginės duonos gamybos tradicijomis. Vis dėlto...