Ūkio ministerija nustatė, kas yra tyčinis bankrotas

 (18)
Antradienį ūkio ministras Rimantas Žylius Seime pristatė įstatymo projektą, kuriuo aiškiai apibrėžti atvejai, kai bankrotas turi būti pripažintas tyčiniu. Tai leis teismams ar kreditoriams identifikuoti tyčinio bankroto požymius. Nors iki šiol tyčinio bankroto sąvoka buvo apibrėžta, tačiau praktikoje retai kada buvo pripažįstami tyčinių bankrotų atvejai.
Rimantas Žylius
Rimantas Žylius
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

„Ekonomikos pagrindas yra verslo subjektų tarpusavio pasitikėjimas, o kreditorių interesų nepaisymas, ypač tyčiniai bankrotai, pasitikėjimą griauna, taip pat iškreipia normalų rinkos funkcionavimą. Norėdami užkirsti kelią tyčiniams bankrotams ir padidinti bankroto proceso skaidrumą, įstatymu apibrėžėme atvejus, kuriuos nustačius būtų preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis“, – sakė ūkio ministras R. Žylius.

Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos duomenimis, nuo 1993 m. iki 2011 m. gruodžio 31 d. bankroto procesai pradėti 15 bankų ir 11 583 įmonėms. Esant galiojančiam reguliavimui tik 47 bankroto atvejai buvo pripažinti tyčiniais (iš jų 17 atvejų 2008–2011 metais pradėti bankroto procesai).

Įstatymo projekte nustatyta, kad jeigu įmonė buvo likviduota dėl tyčinio bankroto, asmenys, kalti dėl tyčinio bankroto, galėtų savo turtu atsakyti prieš kreditorius. Tai suteiktų galimybę greičiau atlyginti kreditoriams žalą, kurią jie patyrė dėl tyčinio bankroto. Žalos atlyginimas būtų lengvinanti aplinkybė, skiriant bausmę asmenims, pripažintiems kaltais dėl tyčinio bankroto. Ši nuostata turėtų būti prevencinė priemonė, užkertanti kelią tyčiniams bankrotams.

Skaidrinant bankroto procesus įstatymo projektu siūloma įteisinti galimybę kreditoriams, siekiantiems kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, susipažinti su įmonės dokumentais. Siūloma nustatyti, kad ne mažiau kaip 10 proc. visų reikalavimų sumos turintys kreditoriai galėtų kreiptis į teismą dėl įmonės dokumentų patikrinimo savomis lėšomis (iki šiol kreditorių dauguma galėjo neleisti kitiems kreditoriams susipažinti su informacija). Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir prašyme pateiktus argumentus, šį leidimą gali suteikti. Taip bus suteikiama galimybė visiems kreditoriams susipažinti su įmonės dokumentais ir įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę kreiptis į teismą dėl tyčinio bankroto nustatymo.

Įstatymo projektu nutarta apriboti komercinės veiklos vykdymą įmonei, likviduojamai dėl bankroto. Taigi likviduojama įmonė galės vykdyti tik sandorius, susijusius su įmonės veiklos nutraukimu, arba tik tuos sandorius, kuriuos vykdyti leis teismas. Šis sprendimas priimtas siekiant užkirsti kelią bankrutavusioms įmonėms toliau tęsti nuostolingą veiklą nemokant su šia veikla susijusių mokesčių ir taip mažinant galimybę atsiskaityti su kreditoriais.

Siekiant apsaugoti individualių įmonių savininkų interesus, įstatymo projektu administratoriui nustatoma pareiga pasiūlyti įmonės savininkui ir kreditoriui prieš kreipiantis į teismą dėl savininko turto pardavimo sudaryti taikos sutartį. Sudarius taikos sutartį, kreditorių reikalavimus būtų galima tenkinti ne tik iš parduoto įmonės ar savininkų turto, bet ir iš su darbo santykiais susijusių ar kitaip teisėtai gaunamų pajamų. Savininkų turtą bus galima parduoti tik privalomai pasiūlius sudaryti taikos sutartį ir įsitikinus, kad taikos sutarties iki nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo sudaryti nepavyko.

Siekiama, kad įstatymo projekte siūlomas tyčinių bankrotų teisinis reguliavimas padėtų užtikrinti greitesnį ir sąžiningą įmonės pasitraukimą iš rinkos verslo nesėkmės atveju, sumažintų tyčinio bankroto tikimybę ir geriau apsaugotų kreditorių interesus. Įstatymo projektas įsigalios, kai jam pritars Seimas.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Verslo naujienos

Dėl Darbo kodekso vėl užvirė kova (8)

Antradienį per Trišalės tarybos posėdį iškelta problema, ar teisėtai pasielgta, kai Vyriausybėje buvo pakeistas naujasis Darbo kodeksas ir tik tuomet pateiktas Seimui.

Blogos naujienos Lietuvai: gresia milijonai eurų baudų (148)

Lietuvai – dar vienos blogos žinios: gelbėjant prie bankroto ribos atsidūrusią valstybės įmonę „Lietuvos jūrų laivininkystę“ su kitos valstybės įmonės pagalba, galimai yra pažeidžiama Europos Sąjungos teisė.

TVF: euro zonos perspektyvos gerėja

Euro zonos perspektyvos gerėja, pranešė Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Tam įtakos daugiausia turėjo krintančios naftos kainos, silpnesnis euras ir priemonės, kurių ėmėsi Europos centrinis bankas (ECB). Apie tai informuoja BBC.

V. Putino sprendimas nepasiteisino: Rusija prarado milijardus (282)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, norėdamas visiems laikams padaryti galą dolerio hegemonijai, nusprendė investuoti į auksą, tačiau sprendimas nepasiteisino – Rusija jau prarado 15 mlrd. dolerių (13,56 mlrd. Eur), „Die Welt“ rašo ekonomikos specialistai Nando Sommerfeldtas ir Holgeris Zschapitzas.

N. Mačiulis. Ar įmanoma, kad Lietuvoje vėl gyventų 3,5 mln. žmonių? (93)

Prieš mėnesį politinių partijų lyderiai pasirašė nacionalinį susitarimą, kuriuo bus bandoma pasiekti ambicingą tikslą – vykdant efektyvią demografinę politiką pasiekti, kad 2025 metais Lietuvoje gyventų 3,5 milijono gyventojų. Nesunku parodyti, kad šio tikslo vadinimas „ambicingu“ yra didelis eufemizmas. Tačiau lygiai taip pat nesunkiai jau šiandien galima įvardinti, kokia turi būti ta „efektyvi demografinė politika“, kuri leistų išspręsti bent dalį Lietuvos ateities problemų.