Didžiąją dalį šios sumos – 195 milijardus eurų — pavyko gauti dėl žemų diskonto normų, dar 100 milijardų – dėl vieningos prekybos rinkos atsiradimo.
Nemenkas vaidmuo teko ir vadinamųjų techninių išlaidų — tarp jų ir skirtų transakcijoms — sumažinimui. Daugelyje šalių, pavyzdžiui, Vokietijoje, nemenką indėlį įnešė ir kompanijų konkurencingumo padidėjimas dėl strategijų pasikeitimo bei išaugusio našumo, lyginant su laiku iki euro įvedimo.
Daugiausia dėl vieningos valiutos laimėjo Austrija. 2010 metais šios šalies ekonomikai bendra valiuta atnešė 2,2 milijardo eurų (7,8 procento jos BVP).
Reikia atkreipti dėmesį, kad euro įvedimas turėjo teigiamos įtakos netgi pačioms problemiškiausioms šalims: Graikijai, Italijai ir Portugalijai. Be to, kompanijos „McKinsey“ analitikai paneigė euro kritikų tvirtinimus, esą pirmaujančios šalys išgyveno pakilimą silpnesniųjų sąskaita.
Visai nenuostabu, kad „McKinsey“ ekspertai euro žlugimo scenarijų piešia kaip viso regiono tragediją, rašo portalas „RBK daily“. Anot jų, tokiu atveju vieningą valiutą išsaugoti galėtų tik vadinamosios šiaurinės valstybės: Vokietija, Prancūzija, Liuksemburgas, Belgija, Austrija, Suomija, Estija, Slovakija ir Slovėnija.
Dėl to visos jau buvusios euro zonos lauks dar didesnis ekonominis nuosmukis nei 2008-2009 metais. Euro zoną palikusių šalių ekonomikos iki 2016 metų smuks 2,7 procento, valstybės skola išaugs iki 129 procentų BVP, o nedarbas – iki 24 procentų.
Nuostolius patirs ir eurą išsaugojusios šalys. Jų BVP sumažės 0,9 procento per metus, o įsiskolinimas išaugs iki 90 procentų.
