Darbo sukeltas stresas – ilgos darbo valandos, netikrumas dėl darbo vietos ir darbo-asmeninio gyvenimo disbalansas – kasmet Amerikoje prisideda prie mažiausiai 120 tūkst. mirčių ir šalies sveikatos priežiūros sistemai kainuoja iki 190 mlrd. JAV dolerių, teigia du Stanfordo universiteto mokslininkai bei buvęs Stanfordo doktorantas, šiuo metu dirbantis Harvardo verslo mokykloje.
„Jeigu darbdaviai tikrai nori rūpintis savo darbuotojų sveikata ir kontroliuoti savo išlaidas jų sveikatos priežiūrai, tuomet jie tikrai turėtų susirūpinti darbo aplinka“, – sako Stanfordo universiteto darbo elgsenos profesorius Jeffrey'is Pfefferis.
J. Pfefferis ir jo kolega iš Stanfordo universiteto Stefanas A. Zeniosas bei Joelis Goh iš Harvardo verslo mokyklos išanalizavo 228 mokslinių tyrimų, kurių tikslas buvo išsiaiškinti, kaip 10 dažniausių su darbu susijusį stresą keliančių veiksnių veikia žmogaus sveikatą.
Mokslininkai nustatė, kad šie veiksniai sveikatos priežiūros išlaidas JAV padidina 5-8 proc. Baimė prarasti darbo vietą nusiskundimų dėl prastos sveikatos tikimybę padidina 50 proc. O ilgos darbo valandos mirtingumą padidina beveik 20 proc. Be to, itin reiklus darbas riziką susirgti padidina 35 proc.
„Su darbu susijusį stresą galima prilyginti ketvirtai ir penktai pagal dažnumą mirties priežastims – širdies ligoms ir nelaimingiems atsitikimams, – sakė S. A. Zeniosas. – Nuo darbinio streso miršta daugiau žmonių nei nuo diabeto, Alzhaimerio ir gripo.“
Fizinis ir psichologinis poveikis
Didžiausias streso veiksnys yra sveikatos draudimo stoka. Jis padidina tiek mirtingumą, tiek ir sveikatos priežiūros išlaidas. Kitas ankstyvą mirtingumą skatinantis veiksnys yra bendras ekonominis netikrumas, įskaitant nedarbą, masinį darbuotojų atleidimą bei prastą darbo rinkos kontrolę.
To pasekmės neapsidraudusiems nestebina, teigia J. Pfefferis. Tačiau mokslininkus nustebino didžiulis psichologinių streso veiksnių poveikis. Konfliktai darbe ir šeimoje, o taip pat darbe patiriama neteisybė turėjo tokį patį didelį poveikį žmogaus sveikatai, kaip ir ilgos darbo valandos.
Pavyzdžiui, darbuotojai, kurie dėl darbo reikalų negalėjo vykdyti šeimyninių įsipareigojimų ar atvirkščiai buvo 90 proc. labiau linkę skųstis suprastėjusia fizine sveikata, nustatė mokslininkai. O darbuotojai, kurie manė, kad darbe su jais elgiamasi nesąžiningai, buvo maždaug 50 proc. labiau linkę sirgti.
Kaip tobulinti sveikatingumo programas
J. Pfefferis susidomėjo šia tema dar dirbamas Stanfordo gebėjimų ir žmogiškųjų išteklių komitete. Daugelis kompanijų ir organizacijų, kaip ir pats Stanfordo universitetas, jo teigimu, turi sveikatingumo programas, kurios skatina darbuotojus sveikiau maitintis ir daugiau sportuoti. Tačiau tokios kompanijos nesuteikia deramo dėmesio pačiai darbo aplinkai.
Nerūkyti ar lieknėti skatinančios programos daugiausia dėmesio skiria individui, tačiau pamiršta bendrą darbo aplinką, kuri kelia stresą.
„Labai daug mokslinių tyrimų rodo, kad mūsų tendenciją per daug valgyti ir piktnaudžiauti alkoholiu ir vartoti narkotikus skatina darbas, – sako J. Pfefferis. – Kai žmonėms patinka jų gyvenimas, įskaitant ir darbinį gyvenimą, jie geriau savimi rūpinasi. Kai jiems gyvenimas nepatinka, rūpinasi jie savimi prasčiau.“
Prevencijos politika
Gera sveikata rūpi žmonėms ir jų darbuotojams, o taip pat rūpi valdžiai. Jungtinės Valstijos sveikatos priežiūrai išleidžia didesnę dalį savo BVP nei dauguma kitų išsivysčiusių šalių. Vienam gyventojui tenkanti išlaidų dalis taip pat yra gerokai didesnė, pažymi mokslininkai.
Jie rekomenduoja keisti esamą tvarką, kad ši ne tik ribotų viršvalandžius ir reguliuotų atlyginimų mokėjimą. Taip pat būtina rūpintis ir prevencija.
„Prevencija kainuoja mažiau nei gydymas, – pabrėžia J. Pfefferis. – Toksinės darbo aplinkos sukeltas pasekmes likviduoti kainuoja daugiau nei užkirsti joms kelią.“
Mokslininkai mano, kad mokestinės lengvatos galėtų paskatinti darbdavius suteikti darbuotojams galimybę išlaikyti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą. Jos taip pat mažintų darbuotojų atleidimą. Padėtų ir nereguliacinio pobūdžio veiksmai, kaip geros praktikos vadovai ir rekomendacijos.
Visgi minėtų 228-ių mokslinių tyrimų analize atlikę mokslininkai pripažįsta, kad ir ši analizė turi trūkumų. Ji neleidžia galutinai patvirtinti ryšio tarp streso veiksnių ir prastos sveikatos, nes moksliniai tyrimai buvo stebimojo pobūdžio.
„Tai tik ryšys, bet tai nereiškia, kad jis tikrai yra priežastinis. Įtakos gali turėti ir kiti veiksniai“, –sakė Z. A. Zeniosas.
Be to, visi žmonės į stresą reaguoja skirtingai, todėl sunku įvertinti, kokią įtaką požiūris į stresą daro tyrimo rezultatams. Galiausiai, mokslininkai nagrinėjo tik 10 paprastų streso veiksnių, kuriuos darbdaviai gali pašalinti.
Darbo aplinkos kaita
Darbo aplinkos pagerinimas nėra jau toks didelis žygdarbis. Daugelis kompanijų jau mąsto apie programas, kurios ne tik skatintų darbuotojus mesti rūkyti, bet ir padėtų kovoti su stresu, sako J. Pfefferis.
Jo teigimu, verslui tikrai reikėtų rimtai galvoti apie tai, kaip sukurti darbo aplinką, kurioje žmonės jaučiasi vertinami ir gerbiami. Kur jie gali dirbti ir nesirūpinti, jog gali prarasti darbą, ir dirbti taip, kad galėtų laiku grįžti namo vakarienės,sakė J. Pfefferis.
„Esmė yra ta, kad žmogaus gerovė nebėra pirmoje vietoje. Dabar svarbiausios yra išlaidos. Ar mes galime sau leisti tą ar aną? Ar tai pagerins ar pablogins kompanijos finansinius rodiklius?, – pabrėžė mokslininkas. – Mes kalbame apie žmones ir jų gyvenimo kokybę. Manau, kad tam tikrai turime skirti pakankamai dėmesio.“
