Lietuvai pavyksta išlikti turistinės traukos centru, kuris domina keliautojus iš įvairių pasaulio šalių. Statistikos departamento paskaičiavimais, po kritimo 2009 metais, kurį veikiausiai lėmė krizė, užsienio turistų skaičius Lietuvoje tik augo. Rekordiniais galima pavadinti praeitus metus, kai Lietuvoje apsilankė apie 1,8 mln. užsienio turistų. Šis skaičius pranoko prieškrizinį lygį. Tačiau gali būti, kad 2012 metais šis skaičius dar labiau augs. Statistikos duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje apgyvendinimo įstaigose apsistojo 13,3 proc. daugiau užsienio turistų, nei per tą patį laikotarpį pernai.
Praeitų metų statistikos duomenys rodo, kad didžiausius turistinius srautus į Lietuvą sudarė keliautojai iš Rusijos, Lenkijos ir Vokietijos. Aktyviai į mūsų šalį taip pat važiavo turistai iš Baltarusijos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Jungtinės Karalystės, Italijos ir Prancūzijos. Tačiau šių metų pirmojo ketvirčio duomenys rodo, kad šios tendencijos kiek keičiasi.
Vertinant pirmąjį šių metų ketvirtį, galima pastebėti, kad šalių, iš kurių į Lietuvą daugiausiai atvykdavo turistų, dešimtukas kiek pasikeitė. Šiais metais aktyviausi kol kas buvo keliautojai iš Rusijos ir Baltarusijos. Lenkija buvo trečioje vietoje. 2012 metų pirmąjį ketvirtį nemažai turistų taip pat važiavo į mūsų šalį iš Latvijos, Vokietijos, Estijos, Jungtinės Karalystės, Suomijos, Švedijos ir Danijos. Lyginant 2011 ir 2012 metų statistiką taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad 2011 metais Lietuvoje vyko Europos krepšinio čempionatas – renginys, kuris tikriausiai padarė tam tikrą įtaką atvykstančiųjų turistų geografijai.
Sostinė traukia keliautojus
Sostinė yra savotiška šalies vizitinė kortelė. Nemažai turistų, net vykdami į mūsų šalies kurortus, stengiasi aplankyti ir Vilnių. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento Turizmo skyriaus vedėjo pavaduotoja Sonata Griškienė mano, kad Lietuvos sostinė turi didžiulį turistinį potencialą dėl savo išskirtinės istorijos, architektūros, kultūros ir kraštovaizdžio.
„Pats didžiausias Vilniaus pasididžiavimas – senamiestis, kuris dėl savo unikalumo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą. Tai vienas didžiausių ir gražiausių senamiesčių Rytų ir Centrinėje Europoje“, – teigia S. Griškienė. Ji taip pat pažymi, kad Vilnius yra viena iš nedaugelio Europos sostinių, virš kurios galima paskraidyti oro balionu.
Tačiau turistinis Vilniaus potencialas turi kur augti. Viena iš tokių turistams perspektyvių teritorijų – Neries upės zona. „Labai trūksta ne tik intensyvesnio Neries upės panaudojimo plukdant turistus ir taip jiems padedant susipažinti su Vilniumi, tačiau ir Neries krantinių išnaudojimo aktyviam poilsiui ir turizmui“, – pažymi S. Griškienė.
Ji tikisi, kad artimiausiu metu ši padėtis pagerės, nes galvojama apie Neries upės krantinės ir pakrantės sporto ir aktyvaus poilsio trasos įrengimą. S. Griškienė įvardija ir kitas problemas. „Vilnius išties yra labai gyvas miestas, jame visais metų laikais gausu įvairių renginių, tačiau gaila, kad esant nepakankamai jų reklamai bei neturint išankstinės informacijos apie renginių programą, jų potencialas pritraukiant turistus nėra visiškai išnaudojamas“, – sako ji.
S. Griškienės teigimu, turistai Vilniuje neretai pasigenda aktyvesnės veiklos galimybių bei įvairaus pobūdžio edukacinių programų. „Turistai nori ne tik pamatyti, bet ir sužinoti mūsų miesto istoriją, būti ne tik pasyvūs stebėtojai, bet ir dalyvauti tam tikroje veikloje, su miesto kultūra susipažinti per kūrybą, o su miesto ir miestiečių gyvenimu per savo pačių potyrius“, – pastebi S. Griškienė.
Pašnekovė mato kelis turistinio Vilniaus raidos kelius. „Vilniui ir toliau tikslinga plėtoti kultūrinį turizmą, nes tam yra didžiulės galimybės. Taip pat reikėtų skirti daugiau dėmesio konferencijų ir verslo turizmui, kadangi tai ekonomiškai naudingiausia miestui turizmo rūšis. Verslo turistai išleidžia kelis kartus daugiau pinigų nei poilsio turistai, konferencijų turizmas padeda mažinti sezoniškumo vaidmenį, nes konferencijos vyksta ne turistinio sezono metu, o ir sąlygos konferencijų turizmo plėtrai nuolat gerėja“, – mano S. Griškienė.
Naujos turizmo šakos
Kad Lietuvos turizmo rinka yra patraukli keliautojams iš užsienio, yra įsitikinęs ir Ūkio ministerijos Valstybinio turizmo departamento direktorės pavaduotojas Juozas Raguckas. Pasak jo, Lietuva šioje srityje turi labai didelį potencialą, tačiau svarbiausia yra tinkamai jį panaudoti.
„Teigiamą postūmį Lietuvos turizmo plėtrai suteiktų tęstinis gamtinio, kultūrinio ir sveikatos turizmo infrastruktūrų vystymas. Pavyzdžiui, svarbu siekti kuo labiau pritaikyti turizmui ir viešiesiems poreikiams turimas kultūros vertybes: kultūros paveldo objektuose organizuoti kultūrinio, dalykinio turizmo ir poilsio veiklą, plėsti muziejuose sukauptų vertybių eksponavimo galimybes“, – sako jis.
Tarp pačių didžiausių prioritetų taip pat yra kurortų ir kurortinių teritorijų plėtra. „Svarbu panaudoti turizmo reikmėms ir rekreacinius miškų išteklius, didinti Lietuvos upių pritaikymą vandens turizmui“, – pažymi J. Raguckas.
Lietuva galėtų efektyviau išnaudoti įvairių turizmo šakų galimybes. „Kadangi šiuo metu pastebimas nemažas turistų iš Rytų šalių susidomėjimas medicinos turizmo paslaugomis Lietuvoje, būtina kuo labiau stiprinti ir plėtoti medicininio turizmo galimybes. Mūsų šalies turizmo konkurencinį pranašumą sustiprintų ir plėtojama golfo laukų, hipodromų ir kitų panašių atvirojo tipo sporto ir poilsio turizmo objektų infrastruktūra“, – yra įsitikinęs J. Raguckas.
Pašnekovo manymu, taip pat svarbu kryptingai orientuotis į ekologinio bei aktyvaus poilsio turizmą. „Saugomose teritorijose yra didžiausias šalies rekreacinis potencialas, tačiau jis kol kas naudojamas nepakankamai. Taip pat galima konstatuoti, jog Nidoje ir Palangoje tebejuntamas sezoniškumo faktorių mažinančių turistinių objektų stygius“, – sako J. Raguckas. Pašnekovo manymu, Lietuvai vertėtų plėtoti esamus ir kurti naujus turizmo traukos centrus, skatinti SPA verslą, dalykinį ir sporto turizmą. J. Ragucko teigimu, būtent taip galėtų atrodyti sėkminga Lietuvos turizmo rinkos raida.