Mat nuo šių metų gruodžio įsigalioja prieš keletą metų priimtos Darbo kodekso nuostatos, numatančios, kad atleidžiamam arba savo noru išeinančiam darbuotojui turi būti išmokama kompensacija už ne ilgesnį nei trejų metų nepanaudotų atostogų laiką.
Šiuo metu kompensacijos dydis už nepanaudotas atostogas neribojamas.
Lietuvoje nekaupiami duomenys, kiek yra darbuotojų, kurių sukauptų nepanaudotų atostogų trukmė viršija trejus metus. Tačiau buvęs Valstybinės darbo inspekcijos vadovas, šiuo metu dirbantis advokatu Vilius Mačiulaitis mano, kad tokių darbuotojų neturėtų būti daug.
„Trejų metų atostogos įprastiniu atveju yra 84 dienos, o jeigu darbuotojas turi nepanaudojęs, pavyzdžiui, 120-130 dienų, išeinant iš darbo dalis atostogų „sudegtų“. Kodėl tai buvo padaryta? Vienas iš argumentų, kuris man neatrodo stiprus, buvo tai, kad darbuotojai piktnaudžiauja ir neina atostogauti. Aš abejočiau, ar tai yra globali problema, nes būna priešingai, kad darbdaviai nenori išleisti atostogauti keturias savaites per metus“, – DELFI komentavo jis.
Pasak pašnekovo, jeigu darbdavys iš darbuotojo išreikalauja atlikti konkretų darbą, jis turėtų sugebėti išreikalauti elgtis pagal darbo tvarkos taisykles ir atostogauti.
Dar pernai Darbo kodekse galiojo nuostata, leidžianti prieš išeinant iš darbo panaudoti visas sukauptas atostogas. Taigi daug jų prikaupę darbuotojai būtų galėję dalį laiko atostogauti prieš palikdami darbo vietą, o už kitą dalį gauti kompensaciją.
Tačiau, pasak advokato, pernai įstatymas pataisytas ir jame numatyta, kad išeinant iš darbo panaudojamos atostogos ir mokama kompensacija neturi viršyti trejų metų kasmetinių atostogų (84 dienų) trukmės.
Be to, nusprendę, pavyzdžiui, šiemet iki įsigaliojant minėtai Darbo kodekso nuostatai paatostogauti ilgiau, gali susidurti su problema, nes tai priklauso tik nuo darbdavio geros valios.
„Atkreipiu dėmesį, kad darbdaviai per metus neprivalo suteikti daugiau atostogų nei numatyta įstatyme – 28 dienas. Taigi tai priklauso nuo susitarimo ir geros valios. Kaip ir nuo susitarimo priklauso tai, ar privataus sektoriaus darbdaviai išeinant iš darbo sumokės kompensaciją už daugiau nei trejus metus, nes įstatymas nedraudžia išmokėti kompensacijos už visas darbuotojui priklausančias atostogas“, – sakė V. Mačiulaitis.
Tačiau pašnekovas atkreipia dėmesį, kad viešajame sektoriuje įstatymas neleidžia mokėti didesnės kompensacijos nei nurodyta Darbo kodekse.
Tiesa, valstybės tarnautojams Darbo kodekso nuostatos negalioja, taigi jeigu jie turi sukaupę daugiau nei trejų metų atostogas, jiems dėl to jaudintis nereikia.
Daugiausiai ginčų – dėl pinigų išeinant iš darbo
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) per metus gauna po keletą skundų iš darbuotojų dėl apmokėjimo už atostogas tvarkos pažeidimų.
„Šie pažeidimai dažniausiai sietini su darbo ginčais dėl galutinio atsiskaitymo atleidžiant darbuotoją. Paminėtina, kad galutinio atsiskaitymo su darbuotoju metu (paskutinę jo darbo dieną) – darbuotojui turi būti išmokėtos visos jam priklausančios pinigų sumos, tarp jų ir kompensacija už nepanaudotas atostogas. Tiesa, darbo santykių šalys gali susitarti išdėstyti galutinio atsiskaitymo sumas tam tikru laikotarpiu, bet toks susitarimas turi būti raštiškas“, – DELFI komentavo VDI Komunikacijos skyriaus vadovė Gabrielė Banaitytė.
Pasak jos, galutinio atsiskaitymo pažeidimai pernai sudarė apie 90 proc. visų darbo ginčų, kuriuos nagrinėjo darbo ginčų komisijos.
„Dėl kasmetinių atostogų suteikimo skundų gaunama daugiau, tačiau ir jų skaičius per pastaruosius trejus metus mažėja – nuo maždaug 100 skundų 2012 metais iki 24 skundų per 9 praėjusių metų mėnesius“, – teigė G. Banaitytė.
