Turinčius paskolas perspėja, kas laukia po kelerių metų

Neregėtas žemumas pasiekusių bazinių palūkanų normų laikas baigsis ir reikia susitaikyti, kad po kelerių metų už paskolas teks mokėti kur kas daugiau.

Tokios nuomonės laikosi Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių
komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas, patariantis gerai pagalvoti prieš skolinantis.

„Paprastiems žmonėms reikėtų suprasti, kad esame tokiame taške, kur pinigai kainuoja labai pigiai – pigiausiai nei bet kada anksčiau istorijoje. Todėl planuojant skolintis namo statybai ar buto pirkimui reikėtų labai atidžiai įvertinti, ar jie galės mokėti paskolos įmokas po trejų-penkerių metų, jeigu jos reikšmingai pasikeis“, - DELFI teigė jis.

Pašnekovas skaičiuoja, kad tada paskolos palūkanos gali padidėti keliais tūkstančiais litų per metus.

„Norint sužinoti, kaip pasikeis palūkanos, reikėtų laikyti, kad šiandien mes turime nulį, o po ketverių metų galime turėti palūkanas, kurios sieks 2-3 proc. Tai reiškia, kad nuo kiekvieno pasiskolinto 100 tūkst. Lt gali tekti mokėti 2-4 tūkst. Lt papildomai per metus arba 166-333 Lt per mėnesį. Taigi jeigu žmogus ketina pasiskolinti 500 tūkst. Lt namui ar brangesniam butui, lengvai galima paskaičiuoti, kad papildomai gali tekti mokėti 10-20 tūkst. Lt per metus arba 833-1666 Lt per mėnesį“, - sakėm jis.

Todėl jau anksčiau paskolas pasiėmę gyventojai turėtų pradėti taupyti, kad galėtų padengti padidėjusias išlaidas.

„Turintys senas paskolas neturėtų panikuoti, tiesiog reikia tam ruoštis: kaupti lėšas, kad galėtų padidėjus palūkanoms mokėti didesnes įmokas arba įnašu sumažinti paskolą vėliau. Dabar tai daryti neapsimoka, nes palūkanos yra rekordiškai žemos ir paskolos įmokas mokėti yra komfortiška“, - kalbėjo M. Dubnikovas.

Taip pat jis pataria vengti skolintis „ant ribos“, kai imama tokio dydžio paskola, kad net dabar mokant įmokas šeimai tenka gerokai pasispausti.

„Maksimalus kreditas po kelerių metų gali tapti tam tikru skauduliu“, - pabrėžė pašnekovas.

DELFI primena, kad susprogus NT kainų burbului Lietuvos bankas patvirtino atsakingo skolinimosi taisykles, kuriose numatyta, kad žmonės būstui negali pasiskolinti daugiau 85 proc. jo vertės, o mėnesinė įmoka negali sudaryti daugiau nei 40 proc. žmogaus pajamų.

Kaip žinoti, kad jau didės palūkanos

Jis pataria, kaip paprastas gyventojas gali prognozuoti, kada ims didėti bazinės palūkanų normos. Tam reikia sekti du rodiklius: nedarbo lygį ir infliaciją euro zonoje.

„Kai matysime, kad nedarbo lygis euro zonoje nedarbas artėja prie 6,5 proc., tai yra rimtas signalas, kad palūkanos ateityje gali keistis. Antras skaičius, kurį reikėtų sekti, yra infliacija. Šiuo metu ji siekia vos 0,5 proc., tačiau ateityje ji turi išaugti. Jeigu ji perkops 2 proc., tada yra labai aiškus signalas, kad palūkanos greitai didės. Naujienas sekantis žmogus neturėtų praleisti šių duomenų. Tai leis jam prognozuoti ateitį“, - teigė M. Dubnikovas.

Pašnekovas mano, kad JAV Federalinių rezervų bankas bazines palūkanų normas doleriais ims didinti 2015 m. antrąjį pusmetį arba netgi anksčiau. Po tokio JAV sprendimo, jis prognozuoja, kad Europos centrinis bankas palūkanas pradės didinti praėjus metams arba pusantrų.

„Prognozuojama, kad šiais metais JAV ekonomika augs 3,5 proc. Nedarbo lygis penkerius metus labai aiškiai mažėja ir dabar sudaro apie 6,7 proc., taip pat jų infliacija yra šiek tiek didesnė nei Europoje, o verslas yra labai optimistiškas. Ko gero, palūkanas teks didinti tam, kad šiek tiek atvėstų ekonomika ir nepradėtų pūsti burbulų. Palūkanų didinimu siekiama ne nubausti besiskolinančius žmones arba atimti pinigus iš įmonių, bet kad šiek tiek pristabdytų ekonomiką, kad neperkaistų“, - teigė asociacijos vadovas.

Jis primena, kad ekonomikos ciklas nuo žemumų iki piko trunka 7-10 metų.

„Mes jau penkerius metus gyvename augime, vadinasi, mums liko dveji-penkeri sparčiausio augimo metai. Tai žinodami centriniai bankai turi ruoštis ekonomikos vėsinimui“, - aiškino pašnekovas.

Tiesa, dabar situacija tiek Europoje, tiek JAV visai neprimena tos, kokią po kelerių metų prognozuoja analitikas.

Balandžio pradžioje Europos centrinis bankas (ECB) paliko nepakitusią bazinę palūkanų normą - 0,25 proc. Tokio paties dydžio šiuo metu yra ir bazinės JAV dolerio palūkanos.

O infliacija euro zonoje šių metų kovą sulėtėjo iki 0,5 proc., o ECB siekia 2 proc. infliacijos.

Niekas nesitikėjo, kad tokios žemos palūkanos išliks taip ilgai

Bazinių palūkanų normų didėjimą atsargiai prognozuoja ir investicinis bankas „Finasta“.

„Maža infliacija euro zonoje reiškia, kad bazinės palūkanų normos ir toliau bus žemos. Pagal dabartinį scenarijų, jos tokios gali būti palaikomos iki 2015 m. pabaigos. Tačiau situacija labai keičiasi, todėl lūkesčiai gali kardinaliai pasikeisti. Juk apskritai niekas nesitikėjo, kad žemos palūkanų normos taip ilgai išsilaikys, o tai vis dar tęsiasi, nes euro zonoje susiklostė dviguba recesija“, - teigė banko vyriausioji ekonomistė Rūta Medaiskytė.

„Gal nebus japoniškas scenarijus, kai dešimtmetis su labai žemomis palūkanų normomis, pora dešimtečių žemos infliacijos ir mažas augimas“, - vylėsi ji.

Banko analitikai prognozuoja, kad bazinės palūkanų normos eurais gali imti didėti nuo 2015 m. pabaigos. O tarp artimiausių scenarijų minimas ECB siekis didinti infliaciją.

„Gali būti, kad ECB imsis papildomų priemonių infliacijai skatinti, kai pinigai bus papildomai metami į rinką: gali būti perkami vertybiniai popieriai, obligacijos. Tačiau yra kita problema, kad bankuose daugėja pinigų, bet nereiškia, kad jie ims juos skolinti“, - tvirtino ekonomistė.

Situacija yra visiškai priešinga

Tuo metu finansų analitikas Valdemaras Katkus sako, kad tokiam tolimam laikui nėra prognozių - šiuo metu prognozuojama vienam-dviem ketvirčiams į priekį.

„Šiuo metu yra ketvirtinė ekonomika, nagrinėjama, koks buvo ketvirtis prieš ir koks bus kitas. Artimiausiam laikui tikrai nesimato, kad kas nors didintų palūkanas. Tokia yra vieno-dviejų ketvirčių prognozė“, - DELFI teigė jis.

Ekonomistas primena, kad Vakarų šalių Vyriausybės dabar yra gerokai daugiau prasiskolinusios nei buvo prieš krizę. Todėl bent truputį padidintos palūkanų normos išaugintų ir jų paskolų aptarnavimo išlaidas.

„Centriniai bankai šiuo metu naudoja vadinamąją netradicinę priemonę – pinigų kiekio didinimą ekonomikose. Šiuo metu JAV centrinis bankas mažina pinigų kiekio patekimą į ekonomiką, kitas žingsnis būtų iš jos išimti nuo 2008 m. pripumpuotų pinigų kiekius. Tik tada galima būtų galvoti apie bazinių palūkanų normų didinimą“, - teigė V. Katkus.

Pasak jo, pinigų kiekio sumažinimas jau darys įtaką tiek obligacijų, tiek akcijų kainoms. Tačiau dabar dar tik svarstoma, kada tai gali būti pradėta.

„Pagal tai, kaip pasisakė naujoji FED vadovė Janet Yellen, prognozuota, kad tai gali būti pradėta daryti kitų metų kovą“- sakė pašnekovas.

Tuo metu ECB, anot jo, šiuo metu apskritai dar galvoja apie pinigų kiekio ekonomikoje didinimą.

„Euro zona slysta defliacijos link. O defliacija įprastai yra stagnacijos pranašas. Šiuo metu ECB gali padidinti spausdinamų pinigų kiekį ir jokiais būdais nekalba apie tai, kad būtų padidintos bazinės palūkanų normos. Aštuonis mėnesius defliaciją turinčią Bulgariją galima laikyti viena didžiausių jos aukų, kurioje pirmąjį ketvirtį tiesioginių užsienio investicijų sumažėjo 43 proc. Ekonomika eina į visišką stagnaciją“, - tvirtino ekonomistas.