- Ar pirkėjų neišgąsdino žinia apie Lietuvoje fiksuotą kiaulių marą? Gal dėl to atpigo kiauliena?
- Žmonės dabar nieko nebijo. Viskas šiame pasaulyje užkrėsta, visur mes valgome tą patį – ar maistas būtų iš Lenkijos, ar iš Lietuvos. Galime bėgti nuo vilko, tačiau ant meškos užbėgsime. Žmonių jau niekuo neišgąsdinsi – atlyginimai maži, pragyvenimas prastas, žmogus perka viską, kad tik būtų pigiau – kad išgyventų. Kitos išeities nėra.
Gal maro židinyje kiauliena ir atpigo, bet čia kainos laikosi kaip buvusios. Manau, dabar mėsa tikrai nebrangi – pažiūrėkite į žuvies, pieno produktų, duonos kainas. Mėsos kilogramas tekainuoja 9-10 Lt. Mėsą žmonėms ir beliko valgyti.
- Kaip turguje jautėsi sunkmetis?
- Valdžia turi suprasti – sunkmečiu žmonės išgyvena iš turgaus. Būna, nuleidi žmogui 2-3 Lt – žinai, ateis kitas ir iš jo galėsi paprašyti brangiau, kad padengtum skirtumą. Kitam už dyką duodame ar koją, ar kepenų, ar plaučių – pagal galimybes.
Taip žmonės ir išsilaiko. Pažiūrėkite – kopūstų lapus žmones šiukšliadėžėse renka, kiti bulvių gauna dykai. Jei nebūtų turgų, vien tik prekybos centrai, būtų dar blogiau – dar daugiau ubagų, dar daugiau neprivalgiusių ir skurstančių.
Pamenu, kai buvo sausio 13-oji, nepriklausomybės pradžia – tikrai negalvojau, kad dabar toks bardakas bus. Juk sakė – pakentėkim 10 metų ir gyvensime geriau. Bet praėjo 20 metų, ir viskas tik blogyn. Nejau mes, lietuviai, būdami tokie darbingi, Europos Sąjungoje lenkiame tik bulgarus ir rumunus?
Estai jau seniai nuo mūsų pabėgo, o ir atvykę latviai jau pradeda džiaugtis, kad ir pas juos jau geriau. Nežinau, kaip Lietuvoje žmonės išgyvena iš 800 Lt.
- Turguje prekiaujate jau 20 metų. Koks įspūdis susidaro - ar ši ekonominė krizė didžiausia
- Anksčiau žmonės daugiau pirkdavo. Galiu palyginti – dabar karbonadas su kauliuku kainuoja 13-14 Lt, anksčiau prieš šventes kainuodavo 30-40 Lt. Ir tada labiau pirkdavo. Gal tada žmonės daugiau pinigų turėjo, gal Lietuva nebuvo dar taip išvogta – dar kažkas dirbo, dar kažką turėjome.
Valdžia sako, kad ekonomika kyla – kaip jie nesupranta, kad niekas nekyla - einame tik žemyn. Ateina mėsą pirkdavę statybininkai ir sako „Ačiū, paskutinįkart atėjome“. Kas į Vokietiją, kas į Angliją išvažiuoja. Įsivaizduojate, kiek mokesčių netenkame. Bent 20 mano tokių klientų yra, o kiek jų per Lietuvą.
Turbūt čia liks pensininkai, bedarbiai, ubagai. Normalus žmogus čia neliks. Iš kur jie surinks „Sodrai“, jei išvaro iš turgaus. Juk turguje prekiavęs pensininkas „Sodrai“ kažkokius mokesčius mokėjo, o dabar pastatė aparatą ir jis išėjo iš turgaus.
Štai, pažiūrėkite, kiek tuščių vitrinų – ranka mosteli R. Ambrazo kolegė Lionė. Pasak Lionės, visi jie išėjo dėl kasos aparatų.
- Tačiau likusieji kasos aparatus naudoja. Ar prie jų jau pripratote?
- Pamažu priprantame.
Aišku, tiek žemės ūkio, tiek finansų ministrai sakė, kad bus lengviau – lengviau nėra, tik daugiau keblumų. Rankos riebaluotos, gali aparatą numesti, reikia jį nešiotis namo – turguje gali pavogti. Smulkiam verslui tai nėra pagalba, tik minusas.
Dėl to smulkių prekiautojų turguje jau sumažėjo. Dalis išvažiavo į užsienį, vyresni, išėję iš turgaus, niekur nedirba.
- Kalbinti jūsų kolegos skundėsi, kad Kalvarijų turguje mažai pirkėjų. Ar tai pastebėjote?
-Vasarą žmonių visą laiką mažiau – žmonės dažniau šaltibarščius valgo, virtuvėje nelabai norisi būti.
Nė vienas turgus Kalvarijų turgui nėra konkurentas. Prekiauju čia jau 20 metų – žmonių buvo visada, jie eina ir toliau. Geros prekės reklamuoti nereikia. Kažkada buvo Dzeržinskio, dabar – Kalvarijų turgus. Čia žmonės pripratę ir eina.
Žmonės iš Azijos daugiausia perka avieną, veršieną, lietuviai daugiausia perka kiaulieną. Savaitgaliams daugiausia perka mėsą šašlykams.
