Trijų darbuotojų taisyklė stumia į neviltį norinčius gyventi Lietuvoje

 (146)
2014 metų pabaigoje įsigalioję griežtesni Lietuvoje verslu užsiimti norintiems užsieniečiams taikomi reikalavimai, jų iniciatorių teigimu, turėtų užkirsti kelią piktnaudžiavimams leidimo gyventi išdavimo tvarka. Tačiau imigrantai piktinasi, kad jie ne tik neproporcingi, bet ir kenkia šalies ekonomikai.
© Delfi nuotr.

Leidimus gyventi Lietuvoje reglamentuojančio įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisos labiausiai paveikė šalyje veikti norinčius verslininkus iš trečiųjų šalių.

Nuo 2014 metų lapkričio 1 dienos jiems keliskart padidinti minimalūs įmonės kapitalo ir užsienio investuotojų lėšų reikalavimai, įvestas reikalavimas, kad tokio užsieniečio įmonė dar iki prašymo leidimui laikinai gyventi įgyti pateikimo turi vykdyti veiklą ne mažiau kaip 6 mėnesius (tai reiškia, kad užsienietis iki tol Lietuvoje gali gyventi tik vizos pagrindu), turi būti įdarbinusi ne mažiau nei 3 lietuvius ar nuolat šalyje gyvenančius užsieniečius.

Panašu, kad būtent vadinamoji „3 darbuotojų taisyklė“ verslu užsiimti norintiems užsieniečiams problemų kelia daugiausiai.

DELFI gruodžio viduryje gavo kelių dešimčių verslo migrantų, dalis kurių turi įmones Vilniuje, Ukmergėje ir kituose šalies miestuose, pasirašytą atvirą laišką prezidentei ir kitoms valdžios institucijoms, kuriame piktinamasi naująja tvarka.

Laiške dėstoma, kad naujos įstatymo nuostatos radikaliai pakeitė jų veiklos taisykles. Negana to, jomis nebus pasiekta nurodytų tikslų, atvirkščiai – vers įstatymų besilaikančius verslininkus palikti šalį, o tai darys žalą Lietuvos ekonomikai.

Verslininkai (dalis kurių nesutiko, kad jų pavardės būtų viešinamos šioje publikacijoje, tačiau jos DELFI redakcijai žinomos) savo laišką užbaigia prašymu panaikinti „3 darbuotojų taisyklę“.

Šiuo reikalavimu neseniai DELFI piktinosi ir prieš metus Lietuvoje su šeima įsikūrusi maskvietė žurnalistė Julija Bašinova. Vaikų darželį Vilniuje atidariusi moteris sakė, kad „3 darbuotojų taisyklė“ jai primena Sovietų Sąjungą su kažkokia planine ekonomika.

Užkardys fiktyvias įmones?

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) DELFI parengtame atsakyme apie naujųjų taisyklių pagrįstumą nurodoma, kad jas sąlygojo išaugęs piktnaudžiavimas leidimo gyventi išdavimo tvarka (t.y. fiktyvių įmonių steigimas, užsieniečiams ne siekiant užsiimti Lietuvoje teisėta veikla (verslu), o tik gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, suteikiantį laisvo judėjimo Šengeno erdvėje teisę).

„Manome, kad šie pakeitimai atitinka valstybės interesą užtikrinti, kad atvykstantiems užsiimti teisėta veikla (verslu) užsieniečiams būtų leista apsigyventi Lietuvoje, išduodant leidimą laikinai gyventi, jeigu jie prisideda prie Lietuvos ūkio augimo ir gyventojų užimtumo skatinimo (sukuria darbo vietų)“, – informavo VRM.

Tačiau įstatymo pakeitimų kritikai pabrėžia, kad sugriežtinimai atspindi neproporcingai didelį nacionalinio saugumo vaidmenį šalies imigracijos politikoje, tokiu būdu labai stipriai sumažinant arba net išvis eliminuojant galimybes vystyti imigraciją orientuotą į talentų pritraukimą bei šalies ūkio plėtrą.

Vis dėlto, Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė pastebėjo, kad vadinamoji „3 darbuotojų taisyklė“ vieniems užsieniečiams yra labai svarbi, kai kitiems visai nerūpi.

Audra Sipavičienė
Audra Sipavičienė
© DELFI / Audrius Solominas

„Jeigu kažkoks didelis verslas steigiasi, tai jam tos trys darbo vietos nekelia jokių problemų. Tačiau daug problemų kyla įvairiems startuoliams, pavieniams programuotojams. Iš pažiūros jie gali atrodyti kaip smulkūs, bet jiems tų darbuotojų nereikia nuolat, nes žmones samdo atskiriems projektams ir panašiai“, – pasakojo ji.

A. Sipavičienė taip pat pažymėjo, kad reikalavimai imigrantų įmonėse sukuriamoms darbo vietoms taikomi ir kitose šalyse – ne tik Lietuvoje.

„Beje, dar vienas svarbus dalykas yra tai, kad iki pakeitimų individualūs verslininkai galėjo gauti leidimą gyventi su Mėlyna Kortele (darbo leidimas Europos Sąjungoje – DELFI), o dabar jau nebe“, – sakė ji.

Specialistė pasakojo, kad dabar imigrantai imasi tokios schemos: vyras įkuria įmonę, ją parduoda žmonai, tada žmona savo vyrą įdarbina, o jis kaip Mėlynos kortelės turėtojas gali atsivežti ją į Lietuvą, kuri būna jo viršininke.

„Taip viskas padaroma pagal įstatymus, nors žymiai paprasčiau būtų, jei jis galėtų gauti Mėlyną Kortelę“, – pridūrė A. Sipavičienė.

Neturi tikslo

Verta pažymėti, kad pagal TMO Lietuvoje 2015 metais atliktą tyrimą net 73 proc. apklaustų ekspertų nurodė, kad verslo ir investicijų pritraukimas į Lietuvą labai priklauso nuo migracijos politikos. Tačiau net 79 proc. tos pačios apklausos dalyvių nurodė, kad Lietuvos migracijos politika net neturi tikslo pritraukti užsieniečių verslininkų ir investuotojų.

„Nors absoliuti dauguma ekspertų pabrėžia, kad užsieniečių verslininkų ir investuotojų į Lietuvą pritraukti būtina, kad tai yra vienas svarbiausių valstybės ekonominės plėtros ir saugumo ramsčių, realų šios politikos įgyvendinimą ir atitikimą šalies poreikiams ekspertai vertino gana skeptiškai.

Kaip parodė apklausos rezultatai, didesnė dalis ekspertų (42 proc.) mano, kad Lietuvos strategija ir politika neatitinka realių šalies interesų, ir nebuvo nė vieno, kuris teigtų, jog verslo ir investicijų pritraukimo strategija visiškai atitinka Lietuvos poreikius“, – rašoma 2015 metais pristatyme TMO tyrime.

Tarp tyrimo metu TMO ekspertų suformuluotų pasiūlymų Lietuvai taip pat minima ir tai, kad migracijos procedūrų lengvinimas būtų siejamas ne tik su sukuriamų darbo vietų skaičiumi (kaip yra su „3 darbuotojų taisykle“), bet ir su kitokia užsieniečio įmonės teikiama nauda, pavyzdžiui, sumokamais mokesčiais, naujomis technologijomis, plėtra regionuose.

TMO taip pat pataria aiškiai nurodyti svarbiausias prioritetines verslo bei investicijų kryptis ir jas drąsiai komunikuoti. Skatinama į verslo migracijos politikos kūrimą ir reguliavimą įtraukti Ūkio ministeriją ir jai pavaldžias institucijas. Be to, teikti visą informaciją vieno langelio principu lengvai suprantama kalba ir tobulinti bei spartinti migracijos procedūras, perkeliant kuo daugiau paslaugų į elektroninę erdvę.

DELFI žiniomis, į dalį šių pastabų atsižvelgsiantis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ projektas bus svarstomas Seime pavasario sesijos metu, tačiau jame nėra pakeitimų dėl „3 darbuotojų taisyklės“ ir kitų leidimo gyventi išdavimo tvarką sugriežtinusių reikalavimų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

Festivaliai Palangoje priviliojo tūkstančius

Vasaros sezono atidarymo renginių linksmybė Palangoje tęsiasi. Pučiamųjų instrumentų muzikos orkestrų ir „Sportas visiems“ festivaliai priviliojo tūkstančius žiūrovų. Tie, kas dėl žvarboko vėjo nedrįso dieną eiti prie jūros, galėjo praleisti laiką mieste klausantis pučiamųjų muzikos instrumentų orkestrų melodijų, stebėti rungtyniaujančius festivalio „Sportas visiems“ dalyvius, kurie varžėsi per 70 rungčių, nuo bėgimo, rankų lenkimo, iki šachmatų, grožėtis linijiniais šokiais, ar tiesiog slampinėti po Vytauto gatvėje vykusį kermošių. Beje, čia savo dirbiniais ar maisto produktais prekiavę tautodailininkai skundėsi, kad prekyba buvo vangi. Esą nuosmukis prasidėjo įvedus eurą.

Suomijoje pabėgėliai savo noru dirba už dyką (45)

Suomijos įdarbinimo agentūros inspekcija paviešino faktus, kad nemažai į šalį atvykusių prieglobsčio prašytojų dirba visai be jokio atlyginimo. Dauguma jų daro tai savo noru.

Pasaulinės pensijų sistemos deficitas iki 2050 metų viršys 400 trln. dolerių (20)

Ilgėjant gyvenimo trukmei ir esant žemam pensijų fondų investicijų pajamingumui, lėšų sankaupų deficitas iki 2050 metų pasieks 427,8 trln. dolerių, arba penkis kartus daugiau už dabartinį pasaulinį bendrąjį vidaus produktą (BVP). Tai teigiama naujausioje Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) ataskaitoje.

Atleistas „Lietuvos geležinkelių“ Klaipėdos filialo vadovas (19)

Penktadienį iš pareigų atleistas į teisėsaugos akiratį patekęs „Lietuvos geležinkelių“ filialo „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“ vadovas Julius Mikšys. Tai BNS pranešė „Lietuvos geležinkeliai“.

Kinijos reformų nepakanka sustabdyti skolos augimą (3)

Kinijos struktūrinės reformos sulėtins šalies skolos naštos augimo tempus, bet jų nepakaks norint skolos didėjimą sustabdyti, pareiškė reitingų agentūros „Moody's“ atstovai, perspėdami apie galimą dar vieną Kinijos skolinimosi reitingo sumažinimą, tuo atveju, jeigu šalies valdžia nesiims priemonių viešosios skolos augimui sustabdyti. Apie tai informuoja „Reuters“.