Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonominės ir socialinės verslo aplinkos skyriaus eksperto Luko Gerybos, blogėjanti demografinė situacija yra vienas pagrindinių veiksnių, ribojančių Lietuvos ūkio plėtrą.
Naujausiais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvos gyventojų skaičius liepos mėnesio pradžioje siekė 2 869 690. Palyginus su praėjusių metų atitinkamu mėnesiu, demografinis rodiklis susitraukė 1,1798 proc. Nuo metų pradžios Lietuvoje sumažėjo 18 868 gyventojų. Liūdnas mažėjimo tendencijas patvirtina ir „Eurostat“ duomenys – 2015-2016 metais Lietuvoje fiksuotas neigiamas populiacijos pokytis yra didžiausias visoje Europoje.
Remiantis „Eurostat“ atliktu populiacijos projekcijų tyrimu, Lietuvoje 2040 metais gyvens mažiau nei 2 milijonai gyventojų. Taip pat 2015 metais Pasaulio sveikatos organizacija užfiksavo, kad Lietuvoje sveiko gyvenimo trukmė yra 66 metai – tai yra žemiausias rodiklis Europoje. Šie duomenys signalizuoja, kad statistiškai garbaus amžiaus piliečiais turime pradėti rūpintis anksčiausiai.
Populiacijos senėjimas, prasti sveikatos rezultatai bei reikšminga grynoji emigracija gali pakenkti Lietuvos ekonominiam konkurencingumui bei augimo potencialui.
Nedarbo lygis Lietuvoje 2016 m. I ketvirtį siekė 8,3 proc. – tai rodo gana aukštą darbo jėgos įsitraukimą, tačiau ateityje rodiklis turėtų nusistovėti panašiame lygyje. Rodiklio „pozityvūs“ pokyčiai bus fiksuojami labiau dėl demografinių padarinių, o ne dėl pačios rinkos sąlygų.
Pasak LPK atstovo, jau šiandien, esant žemam nedarbo lygiui ir aukštai darbingo amžiaus žmonių emigracijai, pramonės įmonėse jaučiamas kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Kasmet darbingo amžiaus žmonių skaičius Lietuvoje vidutiniškai mažėja 2 proc. – tai gali sukelti rimtų bėdų tiek socialinėje sistemoje, tiek Lietuvos ekonomikoje, nes darbingo amžiaus žmonių mažėjimas dirbtinai kels darbo užmokesčio lygį ir taip atbaidys užsienio investuotojus ir sumažins santykinį produktyvumą. Tai gali turėti itin neigiamų pasekmių šalies konkurencingumui tarptautinėse rinkose bei eksportui į kitas šalis.
LPK nuolat politikams primena, jog norint spręsti šias problemas reikia veikti nedelsiant. Rudenį naujai išrinkti politiniai atstovai bei vyriausybė turėtų numatyti ilgalaikes priemones, nukreiptas demografinėms problemoms – gimstamumo ir emigracijos – spręsti. Sprendžiant šias problemas turi būti atsižvelgta į jaunų šeimų poreikius (išmokos už vaikus ir jaunų šeimų būsto programa), užtikrinta lankstinga darbo santykių politika, numatytas kryptingas investicijų pritraukimas į regionus, būdai naujoms darbo vietoms kurti, didesnės investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemų sprendimas: didinant švietimo sistemos atitiktį darbo rinkos poreikiams, gerinant mokymo kokybę, taikant aktyvesnę darbo rinkos politiką bei skatinant suaugusiųjų mokymąsi.
L. Geryba taip pat atkreipia dėmesį, kad valstybės valdymas bei investicijos į infrastruktūrą turėtų būti planuojamos pagal realią demografinę padėtį ir jos projekcijas.
