Smulkieji žvejai jaučiasi lyg paragavę sūrio pelėkautuose – už ES pinigus gavę tinklus žyminčius brangius plūdurus, jie ne tik jų negali naudoti, bet ir priversti penkerius metus saugoti, o pamėginę to daikto atsisakyti privalės mokėti baudas.
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Už vieną – beveik 900 litų

„Toks neva dykai gautas plūduras kainavo 887 litus. Vienai žvejybinei įmonei reikia nuo 20 iki 30 tokių plūdurų. Mano akimis, tokį galima bent penkis kartus pigiau pagaminti. Tinklų gairėmis vadinami plūdurai užsienyje kainuoja apie 150 litų, o jie milijoną litų šiam projektui išleido“, – pastebėjo buvęs priekrantės žvejys Viktoras Butavičius.

Pernai pavasarį su Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija sutartis dėl šių plūdurų gavimo pasirašė beveik visos priekrantėje ir Kuršių mariose žvejojančios įmonės.

Tokių plūdurų įsigijo apie 100 žvejybinių įmonių.

„Vyrai gavo katę maiše. Susikrovė tuos plūdurus sandėliuose ir saugo po penkiais užraktais, nes bijo naudoti, juk jei nuplaus bangos ar kas pavogs – teks baudas mokėti“, – šiurpo ilgametis žvejys V.Butavičius.

Žvejai europietiškus, visus standartus atitinkančius plūdurus saugo, o tinklus žymi savadarbiais arba anksčiau įsigytais plūdurais.

Draudžiama naudoti

„Anekdotas, o ne ES parama. Žvejų kasta nėra tokia raštinga, pasirašė vyrai sutartis dar nematę daikto“, – nuomonę reiškė V.Butavičius.

Tik po kurio laiko perskaitę plūdurų naudojimo instrukciją, žvejai išvydo, kad iš aliuminio vamzdžio ir polistireno plūdės, kuri apsukta izoliacine juosta, bei vėliavėlės pagaminti plūdurai negali būti naudojami nuo lapkričio 15-osios iki kovo 31-osios.

„Tai kada juos naudoti? Vasarą? Kai menkių žvejyba būna uždrausta? Cirkas“, – piktinosi kitas palangiškis žvejys.

V.Butavičius pastebėjo, kad iki 30 tinklų gairių gali užtekti maždaug porai metų.

„Aš juk pats jas gamindavausi. Tačiau mūsų laikais užtekdavo ilgos bambuko karties. Jei ją nuplovė, kai smarkesnis vėjas, buvo negaila, kitą įmerkdavau“, – pasakojo ilgametis žvejys.

Gresia 22 tūkst. litų bauda

Tarp klaipėdiečių žvejų atsirado tokių, kurie nesusigundė šia parama. Vienos įmonės vadovas šių metų sausį nusprendė atsisakyti šių tinklų gairių.

„Iš Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos jis gavo raštą, kad vieno šio plūduro likutinė vertė yra 847 litai, o žmogui liepta susimokėti 22 tūkst. litų baudą už 26 vienetus“, – aiškino Žuvininkystės ir laivybos tarpšakinės organizacijos pirmininkas Petras Cirtautas.

Dešimt įmonių vienijančios organizacijos atstovas tikino, kad kol kas žvejai nežino, kaip nutraukti plūdurų panaudos sutartis.

„Teks ieškoti teisinio kelio. Nesu girdėjęs, kad ES, teikdama paramą, kur nors taikytų baudas. Kokia čia parama, kai žvejys dar ir skoloj liko?“ – stebėjosi P.Cirtautas.

Įžvelgia pinigų švaistymą?

P.Cirtautas pamėgino keliose įmonėse sužinoti, už kokią sumą galima būtų pagaminti tokius plūdurus.

„Kelios įmonės elektroniniais laiškais informavo, kad tokį daiktą jie pagamintų už maždaug 360 litų. Ir dar patikino, kad su malonumu imtųsi gamybos, nes tai esą nesudėtingos konstrukcijos gaminys“, – sakė P.Cirtautas.

P.Cirtauto pastebėjimu, kiti organizacijos nariai mėgins vienytis ir prašys Nacionalinės mokėjimo agentūros išaiškinti, ar šių plūdurų įsigijimo konkursas yra teisėtas ir ar teisingai panaudotos ES lėšos.

„Mūsų manymu, baudų pavidalu daromas biznis. Juk už plūdurus sumokėjo ES fondai, kodėl už juos reikia antrą kartą mokėti žvejui? Ir dar tokią apvalią sumą – arti milijono“, – nesuprato P.Cirtautas.

Pasak pašnekovo, po penkerių metų, kai pasibaigs panaudos sutartis, šie plūdurai vis tiek nepriklausys žvejams, o liks asociacijos turtas.

„Čia pasityčiota iš žvejų. Europa sužinos, bus skandalas, kad taip pinigai švaistomi “, – įžvelgė P.Cirtautas.

Pirko už 170 litų

Klaipėdietis žvejys Marius Rumskas tikino, kad nesusigundė šiais plūdurais, o juos įsigijo užsienyje.

„Parsiplukdėme iš užsienio kartu su laivais iš Danijos. Ten vienas toks plūduras kainuoja apie 170 litų, tačiau jie visai kitaip pagaminti, rankų nesusibraižysi ir kokybė matyti iš karto“, – pasakojo žvejys.

M.Rumskas tikino, kad vienas jo kolega, savo sandėlyje saugo net 100 tokių plūdurų ir suka galvą, kur dabar juos dėti.

Tvarkos prireikė po incidento

Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Petkus aiškino, kad tvarka jūroje tinklus žymėti vienodais plūdurais ar gairėmis yra įvesta visoje Europoje.

„Anksčiau nebuvo vieningos tvarkos, tačiau kai viena užsienio jachta tarp Nemirsetos ir Karklės įsipainiojo į priekrantės žvejų tinklus, užsieniečiai kreipėsi į Klaipėdos uosto kapitoną. Gerai, kad niekas nenukentėjo. Tinklai turi būti pažymėti tinkamai“, – pabrėžė V.Petkus.

V.Petkus pridūrė, kad tinklų žymekliais kitose šalyse rūpinasi patys žvejai.

„Tai brangus dalykas. Mes neprieštaravome, kad žiemos laikotarpiu žvejai naudotų savadarbius plūdurus, nes šias gaires tikrai ledonešis gali apgadinti. Žiemą ir turistų nėra. Aš pats pajūryje stebėjau, kaip gražiai atrodo šios tinklų gairės – iš toli matyti. Turi būti ir tvarka“, – aiškino V.Petkus.

Dar ir apdraudė

Tačiau projektą gauti ES paramą ruošęs Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila tikino, kad šių tinklų gairių gaminimo konkurse dalyvavo tik viena įmonė.

„Ji ir laimėjo konkursą. Šią kainą, kuria piktinasi žvejai, įmonė “Baltseta„ apskaičiavo pagal tai, kad šios gairės turės tarnauti 5 metus, jos yra apdraustos, ir įmonė įpareigota vykdyti garantinius įsipareigojimus“, – tikino A.Bargaila.

Tačiau asociacijos pirmininkas pastebėjo, jog šios tinklų gairės yra apdraustos tik dvejus metus.

„Pirmus dvejus metus šiuos gaminius draudžiame mes, per likusius metus žvejai turės draustis patys. Tačiau per metus tai jiems kainuos vos 100 litų. O to reikia tam, kad būtų finansinė atsakomybė už daiktą“, – aiškino A.Bargaila.

Instrukcijas – į šiukšlių dėžę?

Išgirdęs, kad šie prabangūs tinklų žymekliai dūla sandėliuose, A.Bargaila tik nusijuokė.

„Ne mano reikalas, kur jie juos laiko – po lova ar vonioje. Juk žiemą – ledonešis ir vėtros. Mes jiems nedraudžiame naudoti savadarbių, tegul neskaito tų techninių instrukcijų“, – teigė A.Bargaila.

Jis aiškino, kad asociacija sugriežtino atsakomybę žvejams už jiems perduotą turtą, tačiau jei jie nenorėjo šių plūdurų, reikėjo nepasirašyti sutarčių.

„Tegul eina į teismą. Kodėl pasirašė sutartis, o dabar kaltų ieško? Jiems dykai duoda, o jie dar išsidirbinėja“, – piktinosi A.Bargaila.

Pasak A.Bargailos, asociacija tik sugriežtino ES lėšų panaudojimo tvarką tokiomis sutartimis su žvejais.

„O už tokius dalykus niekas negali nubausti. Tegul tik jie naudoja tuos plūdurus. Gamintojas įsipareigojęs juos atstatyti, žvejui neturi galva skaudėti“, – aiškino A.Bargaila.

Komentaras

Aistė Mileikaitė, Nacionalinės mokėjimo agentūros Komunikacijos skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėja

Agentūra yra gavusi skundą dėl tinklų gairių panaudos sutarčių pasirašymo. Paprašėme informacijos iš Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos, kokios ten sutartys buvo sudarytos. Tačiau atsakymo dar negavome. Sunku spręsti, kol nėra aiški situacija. Vis dėlto agentūra atliks tyrimą ir jei aptiksime, kad yra nukrypimų nuo to, kas buvo suderinta su mumis, svarstysime, ką daryti. Didžiausia sankcija gali būti – išmokėtos paramos susigrąžinimas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Rekordiškai padaugėjo Didžiojoje Britanijoje dirbančių ES šalių piliečių (11)

Didžiojoje Britanijoje dirbančių Europos Sąjungos šalių piliečių skaičius antrąjį šį...

Dėl teroro aktų Ispanijoje atpigusios aviakompanijų akcijos nusitempė žemyn visą Europos akcijų rinką (8)

Europos vertybinių popierių rinka penktadienį smuktelėjo, nes dėl Ispanijoje įvykdytų kelių...

Pertvarkoma Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (8)

Pertvarkoma Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ( VVTAT ): jai perduodamos Europos...

Krintant svarui, toliau daugėja Didžiąją Britaniją lankančių turistų skaičius (10)

Didžiąją Britaniją birželį aplankiusių turistų skaičius, palyginti su tuo pačiu 2016 m....

B. Bradauskui priklausantis „Lamantinas“ šiemet uždirbo 471 tūkst. eurų pelno (50)

Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovė „Lamantinas“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 471...

Top naujienos

Ar kada susimąstėte, kaip iš tiesų dirba „Palangos bobutės“ (26)

300 kvadratinių metrų dydžio butas vasarai Palangoje jau atgyvena, sako „Ober-Haus“ Vakarų...

Kaip iš tikrųjų atrodo gyvenimas Rusijos glūdumoje (14)

Švintant saulei Jevdokimovas, kaimas Rusijos glūdumoje, tingiai bunda iš miego ir nyra iš trobas...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (27)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (80)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (84)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (1106)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (50)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (83)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Atrodo paprasta, bet efektyvu: kaip miestai gelbėjasi nuo nepakeliamos kaitros (4)

Didmiesčiai visame pasaulyje ieško būdų, kaip išgyventi vasarą ir išsaugoti gyvybes. Kovoje su...

Po įgyvendinto plėtros projekto „Mega“ tapo sunkiai atpažįstama (63)

Po metus trukusių plėtros darbų didžiausias prekybos ir laisvalaikio centras vidurio Lietuvoje „...