Penktadienį, kaip praneša Žemės ūkio ministerija, Briuselyje nutarta, kad parama bus teikiama už produkcijos sunaikinimą ar išdalijimą nemokamai. Taip pat bus kompensuojama už nenuimtą derlių. O Žemės ūkio ministerija nutarė palengvinti žemdirbiams paskolų naštą.

Į Europos Komisijos paramą nuo Rusijos importo draudimų nukentėjusiems vaisių ir daržovių augintojams gali pretenduoti augintojai, susibūrę į gamintojų organizacijas, teikti paraiškas galės ir pavieniai asmenys.

Pasak žemės ūkio ministrės, kitą savaitę Briuselyje bus svarstoma, kaip padėti ir pieno bei mėsos sektoriams – tai itin svarbu mūsų valstybei.

Lietuva ieško būdų, kaip paremti iš Europos Komisijos arba savo biudžeto pieno ir mėsos gamintojus. Esą kompensacijoms reikėtų nuo 60 iki 100 mln. litų, kol pinigų tam bus rasta, Žemės ūkio ministerija nutarė palengvinti paskolų naštą žemdirbiams.

Virginija Baltraitienė
„Didesnes garantijas duosim žemdirbiams, kurie pasiėmė nedideles paskolas apyvartinėms lėšoms. Garantuojame jų paskolas ir didinsim palūkanų dengimą iki 80 procentų. Paskolų garantijų fondas tarsis su Kredito unijomis ir kitomis kredito įstaigomis, kad būtų atidėjimas, kad mes garantuojame“, – sako žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Pasak ministrės, Žemės ūkio paskolų garantijų fondas šias lengvatas teiks nuo spalio.

Gelbstintis nuo embargo, norima dalį pieno ir mėsos išvežti į Baltarusiją. Dėl to tariasi dviejų šalių ir valstybinės institucijos, ir verslininkai.

„Galimybė išvežti pieno žaliavos yra. Buvo susitarimai su kooperatyvais, verslo žmonėmis. Kiek žinom, Latvijos ir estų ūkininkai dalį žaliavinio pieno parduoda Baltarusijai. Taip pat baltarusiai prašo mūsų pusfabrikačių, grietinėlės ir sutirštinto pieno. Labiausiai kyla problemų dėl atsiskaitymų“, – teigia Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas.

„Turim šnekėtis, nes i Baltarusiją įvežant yra 15 proc. muitas. Ir į mane kreipėsi, kad kalbėčiau su žemės ūkio ministru, padėčiau pamažinti muitus. Tai reikalai juda, bet noriu atkreipti dėmesį, kad Baltarusija nėra išsigelbėjimas, reikia ieškoti naujų rinkų, – tikina V. Baltraitienė.

Žemės ūkio ministerija naujų rinkų žvalgosi skatindama gamintojus dalyvauti tarptautinėse parodose. Artimiausios – Arabų Emyratuose ir Rumunijoje.