Telekomo privatizavimo užkulisiai

 (4)
VŽ duomenimis, Vyriausybė antrojo "Lietuvos telekomo" privatizavimo metu matydama, kad nepavyks gauti norimos kainos už telekomo akcijas, pastarojo paprašė nupirkti 4,7% parduodamų akcijų, o už tai pažadėjo suteikti valstybinių institucijų ryšio monopolį.
Tapio Parmos (Tapio Paarma) vadovaujamas “Lietuvos telekomas”, įsigijęs nemažą savo akcijų kiekį, tikėjosi ilgalaikėn globon perimti valstybines institucijas. Projektas sujungti valstybines institucijas į vieną tinklą ir atiduoti jas telekomo globon atsirado per antrąjį “Lietuvos telekomo” privatizavimo etapą. Tuomet, spėjant, jog telekomo akcijų valstybei nepavyks labai sėkmingai parduoti, Premjeras pasirašė laišką telekomui, kuriame įsipareigojo pateikti Vyriausybei svarstyti minėtosios sutarties su telekomu projektą, kuris būtų priimtinas abiem šalims.

Remdamasi šiuo laišku Vyriausybė spaudė “Lietuvos telekomą” privatizuojant įsigyti kuo daugiau savo akcijų. Per privatizavimą “Lietuvos telekomo” grupė įsigijo penktadalį privatizuojamo akcijų kiekio, arba 4,7% visų telekomo akcijų, taip nustebindama daugelį rinkos analitikų.

Neoficialiomis žiniomis, jeigu telekomas būtų nenupirkęs tiek daug akcijų, Vyriausybei už jas būtų nepavykę gauti net ir 3,15 Lt. Prieš privatizavimą valstybė už telekomo akciją planavo gauti apie 4 Lt.

Artimi telekomo akcijų pardavimui asmenys VŽ patvirtino, jog telekomui mainais už savo akcijų pirkimą buvo siūloma jo žinion perduoti valstybinių institucijų ryšių tinklą.

“Lietuvos telekomas” pažadą įvykdė, todėl dabar pradėjo spausti Vyriausybę, jog pastaroji vykdytų ir savo įsipareigojimą – valstybinių institucijų ryšio tinklo sujungimą atiduotų telekomui. Pastarasis taip pat norėjo, jog valstybė įsipareigotų, kad šios institucijos “Lietuvos telekomo” klientėmis liktų 10 m. Vyriausybė sutiko tokią sutartį pasirašyti dvejiems metams.

Tačiau vakar ministrai nusprendė dar nepriimti telekomo pateikto patikslinto projekto ir jį svarstyti po savaitės. Per savaitę numatoma analizuoti, ar telekomo pateiktame projekte numatytos maksimalios nuolaidas ir ar nereikėtų kai kurioms šio projekto dalims skelbti atskirus konkursus. Valstybinių institucijų ryšio tinklas apimtų fiksuotąjį bei mobilųjį ryšius, duomenų perdavimą, telefoninių stotelių įsigijimą.

VŽ jau ne kartą rašė, jog “Lietuvos telekomas” Vyriausybei pasiūlė už savo lėšas sujungti valstybines institucijas į vieną tinklą. Tačiau telekomunikacijų rinkos dalyviai pateiktą projektą vertino skeptiškai, taip pat pasigedo konkrečių telekomo skaičiavimų, kiek bus sutaupyta įkūrus tinklą.

Kai kurių rinkos dalyvių skaičiavimais, valstybė, sutikusi su telekomo sąlygomis, gali prarasti galimybę per metus sutaupyti apie 5 mln. Lt. Dėl to Premjeras kelis kartus ragino susisiekimo ministrą kuo skubiau Vyriausybei pateikti numatomų telekomo paslaugų tarifus.

Vakar Vyriausybės nariams pateiktame projekte “Lietuvos telekomas” numato, jos sujungus valstybines institucijas į vieną ryšio tinklą bus sutaupyta apie 3,9 mln. Lt. Ryšys tarp institucijų bus nemokamas, taip pat jos bus sujungtos ir į vieną duomenų perdavimo tinklą. Mobiliojo ryšio operatorės “Omnitel” įtraukimas į projektą leido telekomui smarkiai atpiginti skambučius į mobiliuosius tinklus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Naujienos

Suomiai į sijų gamyklą Kaune investuoja 9 mln. eurų (26)

Penktadienį Petrašiūnuose įbetonuota simbolinė kapsulė, žyminti naujos sijų gamyklos statybų pradžią. Planuojama, kad suomių kapitalo įmonės „PEIKKO Lietuva“ gamykla, į kurią bus investuota 9 mln. eurų, pradės veikti nuo rugsėjo.

„Maxima LT" paskelbė, kiek mokesčių sumokėjo (46)

2016 metais prekybos tinklą Lietuvoje valdanti bendrovė „Maxima LT" šalies biudžetą papildė 166,78 mln. eurų mokesčių. Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) bendrovė sumokėjo mokesčių už 125,55 mln. eurų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai („Sodrai") sumokėti mokesčiai išaugo beveik dešimtadaliu ir siekė 41,23 mln. eurų.

Paviešino D. Bradausko pokalbius: pribloškianti leksika (816)

Finansų ministerija paviešino kai kurias penktadienį atleisto Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovo Dainoro Bradausko ir koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio pokalbių ištraukas.

Vilniečiai daugiabučio administratore galės rinktis „Grindą“ (35)

Vilniaus savivaldybei priekaištaujama, kad ji galimai bando monopolizuoti daugiabučių namų administravimo rinką mieste.

Gavusi pinigus G. Kildišienės mama pamiršo vieną esminę detalę? (332)

Netylant skandalui dėl Seimo narės, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio pavaduotojos Gretos Kildišienės automobilio, kilo klausimų ir už kokias lėšas jį pirko parlamentarės mama, nes tvirtinama, kad mama gautų lėšų nedeklaravo.