Telekomo privatizavimo užkulisiai

 (4)
VŽ duomenimis, Vyriausybė antrojo "Lietuvos telekomo" privatizavimo metu matydama, kad nepavyks gauti norimos kainos už telekomo akcijas, pastarojo paprašė nupirkti 4,7% parduodamų akcijų, o už tai pažadėjo suteikti valstybinių institucijų ryšio monopolį.
Tapio Parmos (Tapio Paarma) vadovaujamas “Lietuvos telekomas”, įsigijęs nemažą savo akcijų kiekį, tikėjosi ilgalaikėn globon perimti valstybines institucijas. Projektas sujungti valstybines institucijas į vieną tinklą ir atiduoti jas telekomo globon atsirado per antrąjį “Lietuvos telekomo” privatizavimo etapą. Tuomet, spėjant, jog telekomo akcijų valstybei nepavyks labai sėkmingai parduoti, Premjeras pasirašė laišką telekomui, kuriame įsipareigojo pateikti Vyriausybei svarstyti minėtosios sutarties su telekomu projektą, kuris būtų priimtinas abiem šalims.

Remdamasi šiuo laišku Vyriausybė spaudė “Lietuvos telekomą” privatizuojant įsigyti kuo daugiau savo akcijų. Per privatizavimą “Lietuvos telekomo” grupė įsigijo penktadalį privatizuojamo akcijų kiekio, arba 4,7% visų telekomo akcijų, taip nustebindama daugelį rinkos analitikų.

Neoficialiomis žiniomis, jeigu telekomas būtų nenupirkęs tiek daug akcijų, Vyriausybei už jas būtų nepavykę gauti net ir 3,15 Lt. Prieš privatizavimą valstybė už telekomo akciją planavo gauti apie 4 Lt.

Artimi telekomo akcijų pardavimui asmenys VŽ patvirtino, jog telekomui mainais už savo akcijų pirkimą buvo siūloma jo žinion perduoti valstybinių institucijų ryšių tinklą.

“Lietuvos telekomas” pažadą įvykdė, todėl dabar pradėjo spausti Vyriausybę, jog pastaroji vykdytų ir savo įsipareigojimą – valstybinių institucijų ryšio tinklo sujungimą atiduotų telekomui. Pastarasis taip pat norėjo, jog valstybė įsipareigotų, kad šios institucijos “Lietuvos telekomo” klientėmis liktų 10 m. Vyriausybė sutiko tokią sutartį pasirašyti dvejiems metams.

Tačiau vakar ministrai nusprendė dar nepriimti telekomo pateikto patikslinto projekto ir jį svarstyti po savaitės. Per savaitę numatoma analizuoti, ar telekomo pateiktame projekte numatytos maksimalios nuolaidas ir ar nereikėtų kai kurioms šio projekto dalims skelbti atskirus konkursus. Valstybinių institucijų ryšio tinklas apimtų fiksuotąjį bei mobilųjį ryšius, duomenų perdavimą, telefoninių stotelių įsigijimą.

VŽ jau ne kartą rašė, jog “Lietuvos telekomas” Vyriausybei pasiūlė už savo lėšas sujungti valstybines institucijas į vieną tinklą. Tačiau telekomunikacijų rinkos dalyviai pateiktą projektą vertino skeptiškai, taip pat pasigedo konkrečių telekomo skaičiavimų, kiek bus sutaupyta įkūrus tinklą.

Kai kurių rinkos dalyvių skaičiavimais, valstybė, sutikusi su telekomo sąlygomis, gali prarasti galimybę per metus sutaupyti apie 5 mln. Lt. Dėl to Premjeras kelis kartus ragino susisiekimo ministrą kuo skubiau Vyriausybei pateikti numatomų telekomo paslaugų tarifus.

Vakar Vyriausybės nariams pateiktame projekte “Lietuvos telekomas” numato, jos sujungus valstybines institucijas į vieną ryšio tinklą bus sutaupyta apie 3,9 mln. Lt. Ryšys tarp institucijų bus nemokamas, taip pat jos bus sujungtos ir į vieną duomenų perdavimo tinklą. Mobiliojo ryšio operatorės “Omnitel” įtraukimas į projektą leido telekomui smarkiai atpiginti skambučius į mobiliuosius tinklus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

Trišalė taryba pritarė papildomoms Darbo kodekso pataisoms

Trišalė taryba trečiadienį pritarė Darbo kodekso nuostatoms, kurioms jau pritarė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, tačiau jos anksčiau nebuvo suderintos socialinių partnerių.

Palangos kredito unijos įkūrėjui - 7 metai nelaisvės (9)

Palangos kredito unijos įkūrėjui ir vienam buvusių jos vadovų Evaldui Petrauskui už sukčiavimą skirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė, jis taip pat turės atlyginti unijai 1,817 mln. eurų žalą, nusprendė teismas.

Tyrimas: smulkus ir vidutinis verslas dėl išorės rizikų atsisako plėtros (15)

Daugiau nei du trečdaliai Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) įmonių šiais metais neplanuoja plėtros ir tai kelia riziką visai Lietuvos ekonomikos raidai, skelbiama antrus metus iš eilės įvertinus SVV sektoriaus atsparumo išorinėms rizikoms (gaisrams, įrangos gedimams ir pan. veiksniams) indeksą.

Kanados ir ES prekybos sutartis: apie pasekmes galima tik spėlioti (1)

Jei prekybos sutartis tarp Kanados ir Europos Sąjungos būtų ratifikuota, galima tik spėlioti, kokių pokyčių ir pasekmių tai atneštų – sutartyje galima aptikti nuostatų, potencialiai leisiančių sumažinti kokybės standartus.

Didžiausia Lietuvos verslininkų baimė – prarasti sukauptą turtą (10)

Lietuvos ir Latvijos verslininkams nerimą kelia skirtingi dalykai: mūsų šalies verslo atstovai labiausiai bijo prarasti savo turtą, o kaimyninėje Latvijoje bendrovių vadovai baimę jaučia dėl jų šalies ekonominių sąlygų.