Kaip DELFI pasakojo vienas jos iniciatorių Kristijonas Leipus, tokia mintis kilo vienos diskusijos „Facebook“ metu.
„Norint iš tikro kažką naudingo dovanoti mokiniams, vienas geresnių variantų – mikrokompiuteriai. „Raspberry Pi Zero“ kainuoja tik 5 dolerius, o pakėlus biudžetą vaikui iki 10–15 eurų jau galima turėti ir minimalius priedus – kokius led'us prijungiamus, adapterius, išversti ir atspausdinti knygą-gidą. Investicija santykiniai nedidelė ir jau po 10 metų jausis rezultatai“, – parašė jis.
Vėliau šią mintį išplėtojo Vilniaus miesto mero patarėjas Povilas Poderskis, kurio įrašu „Facebook“ pirmadienį buvo pasidalinę beveik 500 tinklo vartotojų.
P. Poderskis teigė, kad tai būtų realus ir stiprus spyris inovacijoms į priekį.
„Tai būtų smulkmena kelių didesnių kompanijų rinkodaros biudžete. Bet kartu tai būtų realus paskatinimas mokytis programuoti ir drąsiai žengti į naujojo pasaulio iššūkius. Tai užpildytų regionų bibliotekas, vaikai dar daugiau rastų veiklos mokyklose“, – rašė jis.
Anot P. Poderskio, svarbiausia, kad išdalinti mikrokompiuteriai ir mokomoji medžiaga paskatintų vaikus domėtis informacinėmis technologijomis ir leistų Lietuvai neprapulti ketvirtosios industrinės revoliucijos aušroje.
Technologijų entuziastas taip pat paskaičiavo, kad visas projektas kainuotų 1,5 mln. eurų arba dvigubai mažiau nei siūloma R. Karbauskio tautiniams kostiumams.
„Imkime vaikus nuo 10 iki 12 metų. Jų yra maždaug 92 tūkst. Numatykime jiems po 15 eurų – „Raspberry PI Zero“ pagrindinis rinkinys, keli priedai ir reikėtų pasirūpinti mokomosios knygos vertimu. Išeina 1,38 mln. eurų. Pasižiūrėjau dar pro langą ir priskaičiavau 0,12 organizavimui ir reklamavimui“, – skaičiavo jis.
Susirinks bibliotekoje
Antradienį Martyno Mažvydo bibliotekoje organizuojamas mikrokompiuterių vaikams idėją palaikančiųjų susirinkimas.
K. Leipus sakė, kad kol kas sunku pasakyti, ar projektą išties pavyks įgyvendinti, tačiau mato nemažai juo susidomėjusių žmonių.
„Susidomėjimas yra, bet svarbiausia pradėti diskusiją apie tai, kokią mes turime informatikos mokymo strategiją Lietuvoje. Galbūt tai nepavirs konkrečiai tuo, kad kiekvienam mokiniui nupirks po tą mikrokompiuteriuką, bet gal tai atvers kelią diskusijai ir mes priartėsime prie kažkokios reformos šioje srityje“, – svarstė pašnekovas.
Jis teigė, kad net jei tik vienas iš dešimt vaikų susidomės programavimu ir toliau tęs šią veiklą, tai jau bus didžiulis pasiekimas Lietuvai.
„Mikrokompiuteris – labai nedidelė investicija, kuri turėtų atsipirkti“, – pridūrė jis.
Įžvelgia trūkumų
„Lietuvos Junior Achievement“ valdybos pirmininkas Vladas Lašas DELFI sakė, kad palaiko idėją, tačiau pabrėžė, kad ją reikia gerai apgalvoti.
„Labai gerai, kad vyksta diskusija, bet turėdami ribotus resursus ir ribotą laiką, turime apsvarstyti, ką mes norime ir galime padaryti. Visos iniciatyvos yra geros. Kartais aišku geriau palyginti ir sudėti prioritetus, ką pirmiau mes norime padaryti“, – kalbėjo jis.
V. Lašas taip pat sakė, kad tautinių kostiumų pasiūlymo irgi nelaiko blogu – tiesiog labai svarbu kaip jis bus įgyvendintas.
Mikrokompiuterius vaikams gražia idėja pavadino ir asociacijos „Infobalt“ vykdomasis direktorius Paulius Vertelka. Jis taip pat priminė, jog tai ne pirmas kartas, kai mokykloms ar vaikams siūloma dovanoti kompiuterinę įrangą.
„Tačiau ko mes pasigendame ir tokia yra „Infobalt“ nuolatinė pozicija – akcentuojame kompetencijų ugdymą. Vien padovanojus elektroniką, būtų ganėtinai naivu, kad visi tie 92 tūkst. vaikų įsisavins ją ir išmoks naujų dalykų“, – sakė jis.
P. Vertelka pabrėžė, kad pirmiausia reikėtų mokytojus išmokyti kaip naudotis „Raspberry PI Zero“ ir pritaikyti juos programavimo mokymui.
„Mes turime pavyzdžių, kai mokyklos buvo aprūpintos įranga, bet ji paskui buvo nenaudojama, nes mokytojai ja nemokėjo naudotis. Tai didžiausi iššūkiai, kuriuos reikia įveikti, nes ta techninė dalis nėra toks didelis iššūkis, lyginant su mokytojų kompetencijomis“, – aiškino jis.
Pašnekovas taip pat abejojo, ar vaikai gavę mikrokompiuterius savarankiškai imtųsi mokytis jais naudotis.
„Turi sudominti mokinį technologijomis, užvesti kelią, parodyti, ką galima padaryti. Taip, gabūs mokiniai patys mokysis, bet ne visi tokie yra. Juk šiandien kiekvienas turi telefoną, prieigą prie interneto, kur apstu įvairios mokomosios medžiagos, tiek ir nemokamai. Yra programavimo seminarai ir t.t. Jeigu vaikas žingeidus, tai jis ir su dabar turimomis priemonėmis galėtų tai padaryti“, – sakė P. Vertelka.
