Sviesto pakelis dabar kainuoja apie 1,3 euro, tačiau jau spalį jis gali kainuoti iki 0,5 euro brangiau. Pieno perdirbėjai kreipėsi į prekybininkus, prašydami kelti pieno produktų kainas. Sviesto – net iki 40 proc.
Pagrindinis argumentas – daugiau mokama ūkininkams. Be to, sviestas 40 proc. brango tarptautinėse biržose, ypač Vokietijoje.
Pieno perdirbėjai jokio plėšikavimo nemato: esą jie priversti didinti pieno produktų kainas, nes atsigavus europinei rinkai už pieną žemdirbiams jau paklojo trečdaliu daugiau.
„Per paskutinius du mėnesius daugiau nei 30 proc. kilo žaliavinio pieno kaina, o žaliavinis pienas sudaro didžiąją dalį produkto savikainos. Tai, kai tokia situacija, visą laiką žiūrima dėl produktų kainų peržiūrėjimo, bet kada tas dalykas bus, tikrai negalime pasakyti: yra ir ilgalaikės, ir trumpalaikės sutartys su prekybos tinklais“, – komentavo „Pieno centro“ direktorius Egidijus Simonis.
Didelę dalį produkcijos eksportuojantis „Rokiškio sūrio“ vadovas džiaugiasi, kad sviesto brangimas tarptautinėse biržose leis daugiau uždirbti. Daliaus Trumpos nuomone, lietuviškos pieno produktų kainos visiškai priklauso nuo pasaulinių kainų, todėl jei kyla kainos Europoje, turi kilti ir Lietuvoje.
„Jei prieš du mėnesius dar laikėsi kaina 2900 eurų už toną eksportinio sviesto, tai dabar kaina yra daugiau nei 4000 eurų, – kalbėjo įmonės vadovas. – Mes manome, kad pagrindinė priežastis – bendrai sumažėjo pieno pasiūla Europos Sąjungoje, ypač Vokietijoje. O ji sumažėjo todėl, kad ūkininkai gavo skatinimą iš Europos Sąjungos gaminti mažiau pieno. Tai yra teigiami pokyčiai ne tik mūsų verslui, bet žemdirbiams, ką jie jau pajuto, nes žaliavinio pieno kainos pradėjo didėti jau prieš kelis mėnesius po dviejų metų kritimo“.
Pieno perdirbėjų prašymus gavę prekybos tinklai jau pradės derybas, tačiau pienininkų norų tenkinti neskuba.
„Kaip pagrindinę priežastį jie įvardija žaliavos kainos kilimą – būtent pieno ir grietinėlės. Mes artimiausiu metu ketiname susitikti su pieno perdirbėjais ir kalbėti, išklausyti jų argumentus, tačiau manome, kad rinka, bent jau pieno rinka, tikrai yra stabili ir kažkokių esminių pokyčių tikrai nėra“, –teigė „Iki“ prekybos tinklo atstovė Berta Čaikauskaitė.
„Argumentai gali būti įvairiausi – didėja kaštai, žaliavos kainos ir panašiai, bet, aišku, tai turi būti labai svarūs argumentai, kad derybų metu liktų abi pusės patenkintos. Tai šiuo metu vyksta derybos ir kuo visa tai pasibaigs, tai neturiu jokio pagrindo teigti, kad kainos tikrai padidės. Žiūrėsime, derėsimės“, – savo pastebėjimais dalijosi prekybos tinklo „Maxima“ atstovas Rosvaldas Gorbačiovas.
Pienininkai eksportuoja net 60 proc. produkcijos, todėl kainų kilimas Europoje jiems iš tiesų naudingas, tačiau norai produktus branginti net iki 40 proc. – nepamatuoti. Skaičiuojama, kad Lietuvos ūkininkams už pieną tiek dar nemokama tiek daug kiek Europoje. Be to, ypač skriaudžiami smulkūs ūkininkai, todėl plėšti iš lietuvių pirkėjų tiek, kiek Vakaruose – nelogiška.
„30-40 proc. gali brangti eksporto kaina, tuo metu didmeninės kainos, aš labai abejočiau, kad tiek brangtų, nes tai būtų šokas vidaus rinkoje. Gali būti tam tikri nuostoliai tiek prekybininkams, tiek perdirbėjams, nes vartotojas gali sumažinti pirkimą”, – kalbėjo Agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys.
Ekspertų nuomone, logiška, kad sviestas Lietuvoje brangtų iki 10 proc., bet ne daugiau. Perdirbėjai tokiu kilimų nebūtų patenkinti. Pabrangus pienui, seks ir kitų produktų kainų šuolis.
