Be to, kol derėjosi dėl "Kauno energijos", "Vattenfall" sėkmingai investavo kitose Centrinės Europos šalyse, todėl stebėtojų taryba nutarė bendrovės finansinius ir žmogiškuosius išteklius sutelkti į jau pradėtus projektus, tvirtinama pranešime.
Sausio pabaigoje dar ankstesniosios kadencijos Kauno miesto taryba nutarė išnuomoti miesto šilumos ūkį Švedijos koncernui "Vattenfall", kuris laimėjo 1998 metais paskelbtą tarptautinį konkursą.
Tada švedai įsipareigojo padengti "Kauno energijos" skolas, modernizuoti ūkį ir po 15 metų nereikalauti jokių kompensacijų už investicijas. "Vattenfall" žadėjo investuoti 400 mln. litų, iš jų 70 proc. - per pirmuosius trejus metus.
Tačiau švedai delsė pasirašyti nuomos sutartis, kol kovą nebuvo išrinkta nauja Kauno miesto taryba ir nebuvo aiški jos pozicija dėl "Vattenfall" investicijų.
Balandžio viduryje susitikime su naujuoju Kauno meru Vytautu Šustausku ir tarybos nariais "Vattenfall" projekto Kaune vadovas Jaris Tielinenas pareiškė, kad švedai nori tęsti pradėtą darbą ir įgyvendinti ilgalaikį projektą Kaune.
Tada "Vattenfall" atstovas tvirtino, kad rinkimų rezultatai neturi daryti įtakos ekonominiams santykiams.
"Vattenfall" projekto vadovas tąkart patvirtino, kad dabar Kaune galiojantis šilumos energijos tarifas nepatenkina švedų ir neatitinka jų verslo plano. Jis taip pat priminė, kad "Kauno energija" paveldėjo didelę dalį "Lietuvos energijos" skolų.
Pernai bendrovė "Kauno energija", neaudituotais duomenimis, patyrė apie 41 mln. litų nuostolių, o iki 1999 metų gruodžio 31 dienos sukauptas bendrovės nuostolis buvo 50,7 mln. litų.