Ūkio ministerija institucijų vertinimui pateikė Fizinių asmenų bankroto įstatymo pataisas, kuriomis siūloma nuo penkerių iki trejų metų trumpinti bankrutavimo laiką, leisti sutarus su kreditoriumi neparduoti viso įkeisto turto ir leisti bankrutuojančiam asmeniui prisiimti skolinius įsipareigojimus verslui.
Šiuo metu visas įkeistas bankrutuojančio žmogaus turtas yra parduodamas varžytinėse ir tol, kol vyksta bankroto procedūra, jis negali skolintis pinigų. Po institucijų atsiliepimų šis projektas bus svarstomas Vyriausybėje, o po to keliaus į Seimą.
Tačiau pataisoms nepritaria Lietuvos bankų asociacija, tvirtinanti, kad trumpesnio bankrutavimo laiko nereikia, nes ir dabar atkūrus mokumą procedūrą galima trumpinti. Be to, dažniausiai didžiausiais kreditoriais tokiose bylose esantiems bankams nepriimtina, kad iš įstatymo norima išbraukti sąžiningumo kriterijų.
Ūkio ministerija tvirtina projektą parengusi atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendacijas ir siekdama sumažinti bankrotų emigraciją į kitas šalis dėl palankesnių sąlygų.
Pavyzdžiui, Airijoje neseniai pradėtas taikyti 3 metų bankroto procedūros laikotarpis vietoje 12 metų, Jungtinėje Karalystėje – 1 m. Latvijoje – iki 3,5 m., Estijoje – 5 m., Čekijoje – 5 -10 m., Slovėnijoje – 2-5 m., Vokietijoje – 6 metai, bet laikotarpį numatoma sutrumpinti iki 3 metų.
Jis paaiškina, kad pasilikti dalį nekilnojamojo turto buvo leidžiama ir anksčiau, tačiau, jei jis įkeistas, toks turtas turėjo būti parduodamas.
Pasak viceministro, atsižvelgiant į EK siūlymą užtikrinti verslininko (skolininko) ir jo šeimos pragyvenimo šaltinį, paliekant jam tam tikrą turtą, siūloma sudaryti galimybę fiziniam asmeniui pasilikti ir įkeistą nekilnojamąjį turtą, jeigu tai nepažeidžia kreditorių teisių ir interesų.
Ministerijos nuomone, leidus individualią veiklą vykdančiam bankrutuojančiam asmeniui skolintis tai turėtų teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
„Sudarius galimybę anksčiau atkurti tiek vykdančio individualią veiklą, tiek tokios veiklos nevykdančio fizinio asmens mokumą, būtų sudarytos sąlygos anksčiau sugrįžti į aktyvų ekonominį gyvenimą, būtų skatinamas verslumas“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte.
Nėra prasmės tempti laiką
Nacionalinės bankroto administratorių asociacijos valdybos pirmininkas Gintaras Grinius sakė, kad asociacijos nariai pritaria pakeitimams.
„Iš asociacijos narių atsiliepimai apie projektą yra teigiami. Aš manau, kad fiziniam asmeniui yra aktualu bankroto trukmės sutrumpinimas, kadangi visi nori iš naujo atsistoti ant kojų ir viską pradėti nuo pradžių. Kreditoriams taip pat aktualu, kad skolos būtų arba grąžintos, arba kuo greičiau nurašytos. Juk jeigu nėra turto ir pajamų, skolos yra nurašomos. Koks tikslas yra vilkinti procesą“, - DELFI komentavo jis.
Nepritaria žodžio „nesąžiningas" atsisakymui
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas sako, kad bankams nerimą kelia bankroto prašančio asmens sąžiningumo vertinimo sušvelninimas.
Ūkio ministerijos parengtose pataisose siūloma išbraukti, kad fizinio asmens bankroto bylą galima atsisakyti iškelti dėl kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais, tačiau vietoj to siūloma įrašyti „kitokių fizinio asmens sąmoningų veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais“.
Taip pat bankai mano, kad galimybė išsaugoti įkeistą turtą neturėtų būti interpretuojama kaip privaloma, tačiau ji galėtų būti taikoma.
„Bankrutavimo laiko sutrumpinimas mums būtų nepriimtinas, nes siekiant tinkamai apsaugoti kreditorių teises ir siekiant susigrąžinti skolas, siūlomas laikotarpis būtų per trumpas. Dabar nedraudžiama nustatyti trumpesnį laiką, jeigu atstatomas bankrutuojančio asmens mokumas“, - komentavo S. Kropas.
Įmonių bankroto departamento duomenimis, šiuo metu fizinių asmenų bankroto bylos Lietuvoje yra iškeltos 480 žmonių.
DELFI primena, kad Lietuvoje galimybė bankrutuoti fiziniams asmenims atsirado 2012 m. Seimo priimtame Fizinių asmenų bankroto įstatyme nurodoma, kad nemokūs gyventojai bankrutuoti gali tuomet, kai jų skolos viršija 25 minimalius atlyginimus (šiuo metu tai būtų 7500 eurų).
Savo iniciatyva bankrutuoti norintis fizinis asmuo turi kreiptis į teismą, kuris iškėlęs bylą jam paskirs bankroto administratorių. Fizinis asmuo bankrutuoti gali kas dešimt metų. Šiuo metu bankroto procedūra trunka penkerius metus, per kuriuos žmogus grąžina dalį skolos, praėjus šiam laikui jis laikomas bankrutavusiu ir likusių skolų grąžinti nebeprivalo.
Iki atsirandant galimybei bankrutuoti gimtinėje, lietuviai bandydavo bankrutuoti kitose Europos Sąjungos šalyse. Pirmasis Latvijoje bankroto statusą išsikovojęs fizinis asmuo iš Lietuvos buvo verslininkas Gytis Januška, kuris turėjo 14 mln. Lt skolą.
