Ekonomistas ir sociologas paaiškino, kad buvo skaičiuota, kaip skiriasi žmogaus, išėjusio į pensiją, pajamos, jeigu jis 2004 - 2012 m. kaupė pensiją Lietuvoje siūlytomis sąlygomis: tiek kaupiant tik „Sodroje“, tiek dalį jos įmokų pervedant privatiems fondams.
Vilniaus universiteto Teorinės ekonomikos katedros vedėjas profesorius Romas Lazutka atkreipė dėmesį į kitą faktą: pensijos iš „Sodros“ žmonėms palaipsniui didėja savaime: dėl augančių atlyginimų ir infliacijos. Tai reiškia, kad ir pensija iš „Sodros“ žmonėms turėtų leisti patenkinti minimalius poreikius bei priminė idėją apie bazinę pensiją iš valstybės biudžeto, pensijos indeksavimą.
Pasak jo, tai turi neigiamų pasekmių: pensija dėl infliacijos iš esmės nuvertėja, dalis būsimų pensininkų jiems priklausančio padidinimo nesulauks arba jo laukdami dels išeiti į pensiją.
„Indeksavimą reikia pripažinti ir įtvirtinti, kaip bebūtų sunku Vyriausybei ir „Sodrai“ jo laikytis“, - mano R. Lazutka.
Rodo į nedarbą
Šiuo metu Lietuvoje 235 tūkst. gyventojų pasirinko pensijų kaupimo modelį 2+1+1, tai reiškia, kad jie sutinka prie savo pensijų kaupimo prisidėti savarankiškai ir gauti analogiško dydžio valstybės subsidiją.
„Bet liepos mėnesį net 37 tūkst. žmonių neturėjo jokių pajamų, tai man primena pasaką apie buratiną arba pinokį, iš kurio auksinį paėmė, sakė, pasodins, po medžiu pakas ir medis bus auksinis. Tai labai panaši situacija klostosi Lietuvoje, kad mes iš kažkur paimsime, galėsime užtikrinti visiems šviesų ir gražų rytojų, bet neatsakoma į pagrindinį klausimą: kieno sąskaita?“, - konstatavo Seimo Pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas per konferenciją ,,Pensijų sistemų vystymosi tendencijos“.
„Sodros“ duomenimis, iki rugsėjo pabaigos 9,3 tūkst. žmonių pateikė pranešimus dėl pensijų įmokų sustabdymo, tačiau trečdalis jų neturėjo pajamų. Rugpjūčio duomenimis, 6,96 tūkst. šių žmonių turėjo pajamų.
DELFI skelbė, kad Seimas neapsisprendusiems būsimiesiems pensininkams suteikė daugiau laiko pagalvoti apie ateitį. Skubos tvarka pritarta įstatymo pataisoms, kuriomis suteiktas ilgesnis laikotarpis dėl apsisprendimo, kaip kaupti pensiją. Pagal priimtas pataisas asmenys, tapę pensijų kaupimo dalyviais iki 2013 m. sausio 1 d., tai galės padaryti nebe iki rugsėjo 1 d., kaip buvo numatyta iki šiol, bet iki lapkričio 30 d.
Seimas pernai leido nuo 2013-ųjų balandžio pradėti pensijų reformą ir numatė, kad raštu kreiptis į pensijų kaupimo bendrovę turėtų tie gyventojai, kurie norės mokėti papildomas įmokas savo lėšomis, ir tie, kurie norės sustabdyti pensijų įmokų privatiems pensijų fondams pervedimą.
Gyventojams savo lėšomis nesutikus mokėti papildomos įmokos nebus sustabdytas jų įmokų į privačius pensijų fondus pervedimas iš "Sodros", jie pensiją ir toliau galės kauptis ir "Sodroje", ir antros pakopos fonduose. Jeigu dėl pensijų kaupimo finansavimo sistemos keitimo gyventojai toliau nebenorėtų dalyvauti antros pakopos pensijų fondų veikloje, nuo 2014-ųjų pradžios jie pensiją galėtų kauptis tik "Sodroje", antros pakopos pensijų fonduose sukaupta dalis ten ir liktų, o gyventojas į juos galėtų grįžti bet kada.
Pasirinkę prisidėti prie pensijos savarankiškai, nuo 2014 metų sausio 1 dienos į pensijų fondus asmuo galės mokėti papildomą 1 proc. dydžio kaupiamąją įmoką, o iš valstybės biudžeto galės gauti papildomą skatinamąją įmoką, kuri sudarytų 1 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje. Nuo 2016 metų papildomos asmens lėšomis mokamos įmokos dydis būtų 2 proc. dalyvio draudžiamųjų pajamų, iš valstybės biudžeto mokamos įmokos dydis – 2 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.
"Sodros" pervedimus į antros pakopos pensijų fondus, kurie nuo 2012-ųjų buvo sumažinti iki 1,5 proc., 2013 metais padidėjo iki 2,5 proc., nuo 2014-ųjų pradžios sumažės iki 2 proc., bet nuo 2020 metų - padidės iki 3,5 procentų.
