Tokius „Sodros“ duomenis pristačiusi jos vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė nurodė, kad per pastaruosius metus visų darbuotojų pajamos vidutiniškai padidėjo daugiau kaip 9 proc.

Esą mažiausiai uždirbančių gyventojų pajamos didėjo dažniau nei tų, kurių pajamos didžiausios.

Daugiau kaip 5 proc. darbo užmokestis kilo kone 8–iems iš 10–ies tų, kurie pernai uždirbo minimalią mėnesinę algą (MMA) arba dar mažesnę sumą.

Tik 4–iems iš 10–ies, pernai uždirbusiems daugiau kaip 3 vidutinius darbo užmokesčius (t. y. daugiau kaip 2,3 tūkst. Eur neatskaičius mokesčių), alga didėjo 5 proc. ar daugiau.

Skaičiuojant bendrai, per metus maždaug 60 proc. visų darbuotojų algos padidėjo 5 proc. arba daugiau.

J. Varanauskienės vertinimu, mažiausiai uždirbantys sako nejaučiantys pajamų padidėjimo (ypač kai taip viskas brangsta) dėl kelių priežasčių:

„Mažų pajamų gavėjų algos vis tiek labai mažos, žmonės vertina, kad jų alga kaip buvo minimumas, taip ir liko. Galiausia tais atvejais, kai dalis pajamų nedeklaruojama, pasikeitus MMA, realios pajamos galėjo ir nepadidėti.“

Kita vertus, patarėja atkreipė dėmesį, kad mažiau negu MMA uždirbančiųjų darbuotojų per metus sumažėjo 8,9 tūkst. ir 2017 m. birželio pabaigoje buvo 147 tūkst.

„Didėjant deklaruojamoms pajamoms, didėja apdraustųjų socialinės garantijos, gerėjančios ekonominės sąlygos ir didėjanti konkurencija dėl darbo jėgos prisideda prie vidutinio darbo užmokesčio lygio kilimo“, – aiškino J. Varanauskienė.

Ekspertės skaičiavimu, per metus MMA ir mažesnes pajamas gaunančių darbuotojų dalis sumažėjo nuo 22 proc. iki 20 proc.

Anot J. Varanauskienės, darbo užmokesčio didėjimui įtakos turi ir didėjanti konkurencija dėl darbuotojų.

„Sodros“ skaičiavimu, dažniausiai algos buvo didinamos šių profesijų darbuotojams: ugniagesiams, vaikų priežiūros specialistams, nekvalifikuotiems žemės ūkio darbininkams, biurų valytojams, kambarinėms, skalbėjams ir lygintojams, kūrybiniams darbuotojams ir atlikėjams (dirbantiems samdomą darbą), virėjams, virtuvės pagalbininkams.

Tikimybė, kad pajamos sumažėjo dažnesnė tarp šių profesijų darbuotojų: dėstytojų, mokytojų ir kt. mokymo specialistų, betonuotojų, tinkuotojų, pieno produktų gamintojų, drabužių sukirpėjų, draudimo agentų, barmenų, trenerių ir kt.

„Manome, kad statybinių profesijų darbuotojų algoms įtakos turėjo tai, kad čia ieškota būdų, kaip sumažinti apmokestinamas pajamas ieškant kitokių veiklos formų“, – komentavo J. Varanauskienė.

Ji prognozavo, kad ir antrąjį šių metų pusmetį darbuotojų pajamos turėtų toliau didėti panašiu tempu kaip ir metų pradžioje. Veikiausia dažniau didės menkiausiai uždirbantys darbuotojai, nes jų algas darbdaviams didinti paprasčiau.

J. Varanauskienės teigimu, kol kas „Sodra“ neturi duomenų apie liepos mėnesį darbuotojams mokėtus atlyginimus. Taigi, kol kas neaišku, kokiai daliai nekvalifikuotų darbuotojų atlyginimas padidintas kaip to reikalauja naujasis Darbo kodeksas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (265)