Euro zonos valstybių vyriausybės susitarė spausti Graikiją vykdyti ekonomines reformas, o TVF pareigūnai sutiko sušvelninti reikalavimus ES dėl Atėnų įsiskolinimų regionui nurašymo.
Šis klausimas tapo vienu pagrindinių tarp kreditorių kilusio ginčo priežasčių. TVF ragina taikyti šiokias tokias nuolaidas. Savo ruožtu euro zonos atstovai, ypač Vokietija, kuriai Graikija įsiskolinusi daugiausiai, su tokiu teiginiu sutikti nenorėjo.
Priimti nutarimai turi būti jau greitai nusiųsti Atėnams. Leidinys nurodo, kad toks dokumentų paketas gali būti laikomas ultimatumu, kurį Graikijos premjeras Alexis Tsipras turės priimti arba atmesti.
Euro grupės vadovas: Atėnai turi būti atviri su savo rinkėjais
Antradienį euro zonos finansų ministrų grupės vadovas pareiškė matantis ženklų, kad Atėnai šiuo metu labiau nei bet kada anksčiau motyvuoti pasiekti susitarimą su savo kreditoriais. Visgi pareigūnas paragino Graikijos vyriausybę su šalies gyventojais kalbėti atvirai, praneša „Reuters“.
„Yra ženklų, rodančių, kad Graikija ir premjeras Alexis Tsipras motyvuoti pasiekti persilaužimą (derybose), – kalbėjo Jeroenas Dijsselbloemas transliuotojai „RTL Nieuws“. – Mes vis dar nenuėjome labai toli, o laikas spaudžia“.
Dar sausį A. Tsipro vadovaujama „Syriza“ atėjo į valdžią žadėdama nutraukti taupymo priemonių naudojimą, nors jomis buvo siekiama sureguliuoti Graikijos finansus. Tiesa, J. Dijsselbloemas sako, kad vyriausybė turėtų su rinkėjais atvirai kalbėtis apie turimas menkas veiksmų galimybes.
„Kartais rinkimus laimėti galima pažėrus nemažai pažadų, tačiau vėliau turi vėl atsigręžti į savo rinkėjus ir pasakyti, kad dabartinėmis aplinkybėmis tesėti pažadų negalime, – teigia jis. – Būtent tokią žinią savo rinkėjams atvirai išsakyti ir turi Graikijos vyriausybė“.
ECB didina finansinę paramą Graikijos bankams dar 500 mln. eurų
Europos centrinis bankas (ECB) antradienį padidino skubaus finansavimo, prieinamo Graikijos bankams, maksimalią ribą dar 500 mln. eurų. Tokiu sprendimu „avarinės likvidumo paramos“ (angl. emergency liquidity assistance (ELA) vadinamosios „lubos“ padidinamos iki 80,7 mlrd. eurų. Apie tai praneša „Reuters“, remdamasi savo šaltiniu viename iš bankų.
Graikijos bankai priklausomi nuo ECB finansavimo, tačiau centrinė euro zonos finansų institucija daugiau Graikijos obligacijų kaip užstato už skolas nebepriima. Anksčiau tokia praktika buvo naudojama pagal specialų taikomą įsipareigojimų atidėjimo mechanizmą, bet tik tol, kol Graikija laikėsi paramos programoje numatytų sąlygų.
Graikijos bankams skubiai reikalingos lėšos. Asmeninių bankų ir įmonių sąskaitų turėtojai nuo gruodžio pradžios iki kovo pabaigos atsiėmė per 26 mlrd. eurų, rodo Graikijos centrinio banko duomenys.
