Būtent taip ketina elgtis Suomija. Jau šį mėnesį bus priimtas galutinis sprendimas, kaip spręsti skurdo problemą: kiekvieną mėnesį šalies valdžia 5,4 mln. šalies žmonių ketina mokėti po 876 dolerius be jokių mokesčių – mainais tikimasi išspręsti daugybę problemų, taip pat supaprastinti itin keblią šalies socialinių išmokų sistemą.
Šis sumanymas, vadinamas bazinėmis pajamomis, jau dešimtmečius entuziastingai aptarinėjamas tiek akademikų, tiek ekonomistų. Jeigu tokiam siūlymui bus pritarta, Suomija taps pirmąja Europos Sąjungos valstybe, kur ši idėja bus pritaikyta praktikoje visiems šalies gyventojams. Bazinių pajamų sąvoką XX amžiaus 7-ąjį dešimtmetį išpopuliarino ekonomistas Miltonas Friedmanas – kaip „neigiamą pajamų mokestį“.
Suomių siūlymas, kurį vis dar nagrinėja šalies socialinės rūpybos institucija „Kela“, numato, kad kiekvienam suomiui pradžiai kas mėnesį bus skiriama 550 eurų. Įgyvendinus tokį siūlymą, šalyje bus atsisakyta praktiškai visų socialinių paramos programų. Suomijoje, kaip ir Jungtinėse Valstijoje, socialinių išmokų dydžiai priklauso nuo gaunamų pajamų.
Suomijos valdžia dabar kalba apie universalias bazines pajamas, kurias gautų kiekvienas šalies pilietis, nepriklausomai nuo to, kiek uždirba – tiek turtingas, tiek vargšas.
Suomijos valdžiai tokia idėja kilo šaliai bandant įveikti niekaip nesitraukiančias ekonomikos problemas. Skelbiama, kad šiuo metu nedarbo lygis šalyje siekia 10 proc. o ekonomikos recesija trunka jau trejus metus iš eilės.
Naujausiose ekonomikos prognozėje, Suomijos finansų ministerijos paskelbtoje 2015 metų rudenį, gerų naujienų mažai, o pesimistinių nuotaikų – apsčiai. „Suomijos ekonomika atsidūrusi sudėtingoje situacijoje. Šalies BVP augimas praktiškai lygus nuliui. Nedarbas auga, o darbo žmonės neranda vis ilgiau. Panašu, kad, net ir pasibaigus recesijai, ekonomikos augimas bus skausmingai lėtas“, – skelbia prognozė.
Šalies ekonomikos ateities paveikslui vis niūrėjant, daugiau ir daugiau suomių pritaria idėjai kiekvieną mėnesį iš šalies biudžeto gauti fiksuotą sumą pinigų. Skelbiama, kad, remiantis viešosios nuomonės tyrimais, atliktais rugsėjį, šiai iniciatyvai pritaria beveik 70 proc. Suomijos gyventojų. Balandį šalies parlamento rinkimus laimėjo Centro partija, kurios politikai taip pat pasisako už bazinių pajamų schemą.
Nepaisant šalies žmonių palaikymo ir politikų entuziazmo, ši schema turi ir savų trūkumų. Suomijai, kur šiuo metu vykdoma diržų veržimosi politika, trūksta pinigų.
Jeigu bazinių pajamų idėjai bus pritarta, jai prireiks praktiškai visų Suomijos biudžeto įplaukų. Ir dar gali tekti didinti mokesčius, kas tikrai nepatiktų šalies gyventojams. 800 eurų mėnesinis planas, kuris būtų aktualus visiems be išimties šalies piliečiams (įskaitant naujagimius ir paauglius), per metus kainuotų 52 mlrd. eurų. Jeigu būtų taikomas tik pilnamečiams Suomijos piliečiams, per metus prireiktų 47 mlrd. eurų.
Skaičiai tikrai įspūdingi ir skamba kaip tikras iššūkis visam šalies 2016 metų valstybės biudžetui, kuris, kaip spėjama, sudarys 49,1 mlrd. eurų.
Suomijos pečius ir taip slegia skolos. Šaliai priklauso tik maždaug 58 proc. visų šalyje per metus pagaminamų prekių ir suteikiamų paslaugų. Centrinis bankas perspėja, kad šis procentas gali ir toliau pavojingai augti.
Suomijos ekonominė situacija greičiausiai tik blogės, ir tokius neigiamus pokyčius lems demografiniai pokyčiai. Niekam ne paslaptis, kad Suomijos populiacija sparčiai sensta – greičiausiai visoje Europos Sąjungoje. Tai aktuali problema net dėl kelių svarbių priežasčių: tai reiškia, kad mažėja galinčiųjų dirbti – populiacija darosi mažiau produktyvi. Kita svarbi priežastis: laikui bėgant, Suomijos pajamos sumenks, o ekonomika lėtės, nes bus mažiau žmonių, galinčių dirbti ir mokėti pajamų mokesčius, kurie daro didžiąją šalies biudžeto įplaukų dalį.
