Į DELFI redakciją kreipėsi skaitytoja Skirmutė Naktinytė. Ji papasakojo negalėjusi patikėti savo akimis ir suvaldyti emocijų kai atplėšė iš DNB banko gautą laišką. Jame, be kita ko, parašyta (kalba netaisyta, – aut. past.):
„Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad 2017-01-25 nesame gavę 1,60 Eur įmokos už įmokos už suteiktas paslaugas pagal sąskaitos <...> sutartį. Prašome sumokėti nurodytą sumą bei susikaupusius delspinigius (jei tokie numatyti minėtoje sutartyje)“.
Laiške taip pat nurodyti banko Klientų aptarnavimo centro kontaktai ir prašymas į jį „nekreipti dėmesio“, jei minėta suma jau buvo sumokėta.
Laiškas buvo adresuotas moters tėčiui, kuris mirė dar 2012 m. kovą. Vykdant velionio testamentą, jo sąskaita uždaryta tų pačių metų gruodį.
„Dabar jaučiuosi jau, palyginti, normaliai. Bet tą kartą, kai gavau laišką, tai buvau tiesiog priblokšta. Su banko darbuotoja vos galėjau susikalbėti, tiesiog per ašaras buvo sunku susikalbėti“, – prisiminė pašnekovė ir pridūrė, kad jai sunku suprasti, kaip tokie dalykai dar gali būti.
DNB banko komunikacijos vadovas Valdas Lopeta pripažino klaidą ir atsiprašė klientės:
„Šis laiškas buvo išsiųstas dėl apmaudaus nesusipratimo. Paprastai informaciją apie banko klientų mirtį gauname iš jų artimųjų arba jiems atstovaujančių notarų. Informaciją apie šio žmogaus mirtį iš artimųjų buvome gavę laiku, tačiau dėl žmogiškos klaidos jo duomenys nebuvo išimti iš bendros klientų duomenų bazės. Nuoširdžiai atsiprašome skaitytojos. Sąskaitą uždarėme ir susidariusią skolą anuliavome nedelsdami, vos gavę šią informaciją“.
Žmogaus mirtis registruojama civilinės metrikacijos įstaigoje sudarant mirties įrašą. Duomenys apie mirusius asmenis kaupiami Gyventojų registre. Jie automatiškai perduodami valstybės institucijoms, fiziniams ir juridiniams asmenims. Pvz., pagal šiuos duomenis automatiškai sustabdomas pensijų ir kitų išmokų mokėjimas mirusiam.
Registrų centro atstovė spaudai Kristina Petrošienė DELFI informavo, kad teoriškai sutartis su Gyventojų registru (anksčiau vadintu Gyventojų registro tarnyba ir buvusiu Vidaus reikalų ministerijos reguliavimo sferoje) gali sudaryti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Šių sutarčių pagrindu jie gali gauti duomenis, reikalingus jų veiklai.
Anot atstovės, faktiškai šiuo metu yra sudarytos 4 tokios sutartys su bankais.
Gyventojų registro objekto (t.y. piliečio ar kito asmens) duomenų perdavimas duomenų perdavimo kanalu pagal automatizuotą užklausą kainuoja 0,27 Eur. Gyventojų registro objekto duomenų teikimas formuojant išrašą ar kitus dokumentus, kurie gali būti teikiami raštu, elektroniniu paštu ar kompiuterinėse laikmenose, kainuoja 0,84 Eur.
Statistikos departamento duomenimis, pernai Lietuvoje mirė 40,8 tūkst. žmonių. Taigi, jeigu bankas informaciją apie visus juos gautų automatiškai, tai už šią paslaugą Registrų centrui turėtų sumokėti apie 11 tūkst. Eur.
