Tinklapyje vienoje vietoje galima rasti informacijos apie visoje Lietuvoje veikiančių mokymo centrų teikiamas paslaugas.
Pasak workready.lt administruojančios viešosios įstaigos „Darbui pasirengęs“ direktoriaus Aurimo Tarailos, būtent to jiems labiausiai trūko.
„Nėra vadybinės pusės mokymo centrų. Jie tokie sėdi ir laukia. Aš norėjau pasiūlyti tą sprendimą, kuris galėtų priartinti mokinius prie mokymo centrų“, – DELFI sakė jis.
Supeikė už prastus rezultatus
Praėjusiais metais Valstybės kontrolė paskelbė ataskaitą apie atliktą profesinio mokymo įstaigose įsteigtų praktinio mokymo centrų auditą. Jo rezultatai – nepateisinami.
„Įvertinę pasirinktinai 26 (iš 42) sektorinius praktinio mokymo centrus, auditoriai konstatuoja, jog profesinio mokymo galimybės šalyje panaudojamos nepakankamai, nustatyta praktinio mokymo centrų pajėgumų išnaudojimo, šiuolaikinio švietimo turinio formavimo bei profesijos mokytojų kompetencijų atnaujinimo problemų“, – rašoma ataskaitoje.
Pažymima, kad nuo 2007 iki 2015 metų į šių centrų steigimą investuota apie 118 mln. eurų.
Tačiau audito metu nustatyta, jog įsteigti centrai dirba ne visu pajėgumu: daugiau kaip pusėje (60 proc.) audituotų centrų praktinis mokymas vyko iki 5 val. per dieną, o viename iš jų daugiau nei metus mokymai iš viso nebuvo vykdomi.
„Audito metu taip pat nustatyta, jog steigiant centrus 2,8 mln. eurų papildomai buvo investuota į lankstaus ir ūkio poreikius tenkinančio profesinio mokymo turinio kūrimą: parengta 10 profesinių standartų ir 60 modulinių profesinio mokymo programų, tačiau nė vienas profesinis standartas nėra įteisintas ir tik 9 programos pradėtos išbandyti profesinio mokymo įstaigose“, – rašoma ataskaitoje.
Mokėsi 15 tūkst. mokinių
Kaip DELFI informavo Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) komunikacijos skyriaus darbuotojai, šiuo metu kaip atskirų profesinio mokymo įstaigų padaliniai Lietuvoje veikia 42 sektoriniai praktinio mokymo centrai, 41 iš jų yra pavaldus ministerijai. Visą centrų sąrašą galima rasti čia.
ŠMM duomenimis, 2016–2017 mokslo metų pirmąjį pusmetį buvo organizuoti praktiniai užsiėmimai pagal 286 pirminio profesinio mokymo programas.
„Užsiėmimuose dalyvavo 15 580 profesinio mokymo įstaigų mokinių iš mokyklų, kuriose yra sektoriniai praktinio mokymo centrai“, – rašoma DELFI gautame atsakyme.
Sektoriniuose praktinio mokymo centruose vykdomas tiek pirminis, tiek tęstinis profesinis mokymas. ŠMM duomenimis, populiariausios programos: automechanikų, mechatronikų, pardavėjų, barmenų, grožio ir kitų aptarnavimo paslaugų.
Bendradarbiauja su regioniniais centrais
Kaip pasakojo beveik 2,5 metų gyvuojančios platformos workready.lt įkūrėjas A. Taraila, valstybės valdomi profesiniai centrai pernelyg vangiai viešina savo teikiamas paslaugas.
„Jie orientuoti tik į savo regioną, o mes suteikiame visą informaciją platesniu mastu. Atvaizduojame vienoje vietoje, kas visoje Lietuvoje vyksta. Jeigu žmogus nori mokytis, tai nebūtinai mokytis Zarasuose, galima mokytis ir Utenoje. Ne visa laiką grupės susikuria, ne visą laiką atsiranda žmonės ar tie mokymai vyksta“, – kalbėjo jis.
„Darbui pasirengęs“ direktorius sakė, kad šiuo metu bendradarbiauja su šešiais regioniniais centrais. „Klaipėda, Kaunas, Šiauliai, Panevėžys, Vilnius, tai – centriniai, didžiausi mokymo centrai“, – vardijo jis.
Pašnekovas teigė, kad tarp visų 42 veikiančių centrų yra ir profesinės mokyklos, ir žemės ūkio mokyklos.
„Jos moko nuo devintos klasės ir jos iš biudžeto išlaikomos. Jos nelabai linkę bendradarbiauti, nes biudžetas pinigus duoda. Tuo metu centrai, su kuriais bendradarbiaujame, nutaikyti į žmones, kurie jau turi praktiką arba tuos, kurie tikslingai siekia išsilavinimo, specializacijos.
Pavyzdžiui, jei yra statybininkas, tai gali specializuotis apdailoje, plytelių klojime, santechnikoje, mūrijime ir t.t.“ – sakė A. Taraila.
Mokosi ir su aukštuoju
„Darbui pasirengęs“ direktorius pasakojo, kad tarp tokias studijas besirenkančiųjų yra ir žmonių su aukštojo mokslo diplomais.
„Būna ir jaunų. Yra jaunų su aukštuoju, kurie ir „Maximos“ kasose sėdi. Aukštojo mokslo baigimas ne visą laiką nurodo, kad jis gali arba negali. Tai yra papildoma profesija, kurią jis gali įsigyti toliau arba pagilinti žinias kokioje nors srityje“, – kalbėjo jis.
A. Taraila DELFI sakė, jog 2016 metais workready.lt puslapyje per mėnesį vidutiniškai apsilankydavo po 2,4 tūkst. unikalių vartotojų. Iš jų apie 1,2 tūkst. tinklapyje likdavo ilgesniam laikui, naršydavo.
Pašnekovas pastebėjo, kad pastebi tam tikrą apsilankymų sezoniškumą, kuris susijęs su mokslo metais: pavasarį ir rudenį susidomėjimas būna didesnis.
„Darbui pasirengęs“ direktorius aiškino, kad jo verslo modelis paremtas susitarimais su mokymo centrais.
„Jie mums taiko atitinkamas nuolaidas. Sakykime taip: mes juos reklamuojame, atliekame vadybinį darbą“, – aiškino jis.
Tuo metu mokytis norintiems žmonėms, A. Tarailos teigimu, kaina nė kiek nepadidėja.
„Mokymasis kainuoja tiek, kiek mokymo centras prašo pagal savo įkainius. Žmogui tai papildomai nieko nekainuoja“, – teigė jis.
Paklaustas, kodėl milijonus infrastruktūrai skyrusi valstybė pati nesugalvojo sukurti tokio įrankio kaip workready.lt, A. Taraila sakė: „Ta dalis, kurie išlaikomi biudžeto, nėra suinteresuoti, jie tiesiog „krepšelį“ seka“.
„Savo ruožtu viešosios įstaigos yra labiau komerciškai orientuotos. Pavyzdžiui, Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras arba Energetikos sektoriaus praktinio mokymo centras“, – pridūrė jis.
Pašnekovas teigė, kad dėl mokinių trūkumo mokymo centrai teisinasi emigracija.
„Nėra motyvacijos pas juos pritraukti mokinių“, – sakė A. Taraila.
