To reikalavimo nepaisymas anksčiau užtraukdavo gana menkas, kartais net juokingas baudas, tad nelegaliai dirbančių, leidimų neturinčių įstaigų būdavo nemažai.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Vida Vyčienė teigia, kad praėjusiais metais Panevėžio mieste bei rajone pradėjus tikrinti visas leidimus privalančias turėti įstaigas buvo rastos net 35 „nelegalės“, tai yra neturinčios leidimų-higienos pasų. 21 iš jų – grožio paslaugų teikėja.

Taip pat rasta be leidimų dirbančių pirčių, sporto klubų, mokyklų, laidojimo paslaugų teikėjų.

Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja atkreipia dėmesį, kad šiais metais ignoruoti šį reikalavimą bus daug sunkiau. Nuo sausio 1 dienos įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, o jame numatytos baudos, skiriamos už higienos normų nepaisymą, įspūdingai šoktelėjusios.

Dirbant be higienos paso dabar gresia bauda nuo 300 iki 850 eurų. Prasižengus dar kartą bauda sieks nuo 900 iki 1 700 eurų.

V. Vyčienės teigimu, anksčiau, tai yra iki Naujųjų metų, pirmą kartą taip prasižengusiems asmenims būdavo skiriama nuo 14 iki 57 eurų bauda, o įmonių vadovams – nuo 14 iki 144 eurų. Be to, būdavo suteikiama galimybė per nustatytą laiką sumokant atsipirkti pusės dydžio bauda. Tad kai kam užtekdavo sumokėti vos 7 eurus ir toliau, kaip sako vedėja, žaisti katę ir pelę: ateis dar kartą inspektoriai ar neateis, pagaus ar nepagaus.

Procedūra nesudėtinga

Dabar kiekvienam daug labiau apsimokės laiku įsigyti leidimus-higienos pasus, vengti įvairių prasižengimų, nei mokėti didžiules baudas.

V. Vyčienė primena, kad leidimui-higienos pasui gauti nereikia kopti per neįveikiamas kliūtis, imtis sudėtingų darbų.

„Žinoma, objektas privalo atitikti visus reikalavimus – patalpos turi būti sutvarkytos, kursai išklausyti, pateikti reikalaujami dokumentai, sumokėta valstybės rinkliava. Specialistai, nuvykę į vietą, įvertina, jeigu yra trūkumų, siūlo juos šalinti, ir leidimas išduodamas neribotam laikui. Pakartotinai rūpintis leidimu toje pačioje vietoje veikiančiai įmonei jau nebereikės“, – aiškino skyriaus vedėja.

Už leidimą-higienos pasą mokestis imamas priklausomai nuo objekto ploto. Pavyzdžiui, už mažiausius, o juose dažniausiai dirba kirpėjos ir kiti grožio paslaugų teikėjai, tenka mokėti 44 eurus. Už objektą, kurio plotas viršija 100 kvadratinių metrų, – 87 eurus. Maksimalus mokestis, objektams, turintiems per 2 500 kvadratinių metrų plotą, – 120 eurų.

Nubaudė daugiau pažeidėjų

V. Vyčienė sako, kad pasikeitė baudų dydis ne tik už veiklą neturint leidimo-higienos paso, bet ir už visus higienos normų pažeidimus. Dabar dauguma baudų trigubai didesnės, ir viliamasi, kad šis sprendimas bus efektyvus, taigi bus mažiau netvarkos.

Į inspektorių perspėjimus pažeidėjai dažnai nebekreipdavo dėmesio, tokių atsirasdavo vis daugiau. Kaip sako skyriaus vedėja, per 2015 metus Panevėžio mieste ir rajone buvo bausti 89 asmenys, o 2016-aisiais pažeidėjų nustatyta gerokai daugiau – net 119.

Didesnės baudos

Nuo sausio 1 dienos visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų, sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų teisės aktų bei Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 60 iki 140 eurų, o vadovams – nuo 140 iki 600 eurų.

Pakartotinai padarytas nusižengimas užtraukia baudą asmenims nuo 140 iki 600 eurų, o vadovams – nuo 550 iki 1 200 eurų.

Taip pat numatyta, kad veikla, sukėlusi pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, užtraukia baudą asmenims nuo 300 iki 560 eurų , o vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1 400 iki 3 000 eurų.

Turėtų suklusti ir triukšmadariai. Jiems gresia bauda nuo 50 iki 300 eurų, o prasižengus pakartotinai – nuo 280 iki 600 eurų.

Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja pateikia duomenis, informuojančius, kad praėjusiais metais Panevėžio regione už teisės aktų pažeidimus taikytos 202 administracinio poveikio priemonės. 2015 metais administracinių teisės pažeidimų protokolų buvo surašyta mažiau – 144.